Šiuo metu galiojantis Nepaprastosios padėties įstatymas apibrėžia nepaprastąją padėtį kaip ypatingą teisinį režimą valstybėje ar jos dalyje, leidžiantį taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir šiame įstatyme nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus.
Įstatymas numato, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių. Taip pat nepaprastoji padėtis gali būti įvesta, kai nustatyta grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai kyla dėl kitose valstybėse susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės.
Pagal prezidento dekretą nuo vasario 24 d. nepaprastosios padėties paskelbimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ekstremalioji padėtis galioja visoje valstybės teritorijoje iki 2022 m. kovo 10 d. Pažymėtina, kad pagal įstatymą ekstremaliosios padėties terminas negali viršyti 6 mėnesių. Tačiau nepaprastoji padėtis gali būti įvesta ne vieną kartą, bet kiekvienu atveju jos trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai.
Prezidento dekretas nustato, kad nepaprastosios padėties metu taikomos šios nepaprastosios priemonės:
1. valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka;
2. valstybės sienos apsaugos sustiprinimas ir valstybės sienos priedanga;
3. pasienio ruože transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemonės, kuriomis siekiama nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Prezidento dekrete nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą ir, esant poreikiui, gali steigti viešosios tvarkos komendantūras. Tai yra valstybės institucija, sudaryta iš vidaus tarnybos sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir tarnautojų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų ir Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių), kurie siekia užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką nepaprastosios padėties metu. Vidaus reikalų ministerija, kaip atsakinga institucija, privalo nedelsdama imtis šalinti ekstremalios situacijos ar krizės priežastis, organizuoti žmonių ir jų turto apsaugą; iškilus būtinybei, organizuoti gyventojų evakuaciją iš gaivalinių nelaimių, katastrofų ar ginkluotų veiksmų zonos, suteikti kitą reikalingą neatidėliotiną pagalbą. Taip pat įstatymas numato, kad institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, šiuo atveju Vadaus reikalų ministerija, visais įmanomais būdais stengiasi sušvelninti ekstremalią situaciją ar krizę ir pašalinti jos padarinius.
Pažymėtina, kad nors ir gyvenome demokratinėje valstybėje ir žmogaus teises gerbiančioje visuomenėje, nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu naudojimosi Konstitucijos 22 (žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas), 24 (žmogaus būsto neliečiamumas), 25 (teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti), 32 (teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos), 35 (teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas) ir 36 (teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus) straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą nustato Seimas arba Respublikos Prezidentas, vadovaudamiesi Konstitucija ir kitais įstatymais, bet tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas.
Primintina, kad nepaprastosios padėties metu gali būti atliekama asmenų pašto ar dokumentų siuntų slapta kontrolė be teismo sprendimo, jei nėra galimybės jo gauti. Taip pat gali būti numatyta, kad, siekiant pašalinti ekstremalios situacijos padarinius ar užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, komendantūros pareigūnai gali turėti teisę bet kada įeiti į asmens būstą be jo sutikimo, taip pat gali turėti teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams ar iš savo gyvenamųjų vietų pasitraukusiems asmenims apgyvendinti kartu su būsto gyventojais arba perkėlus šiuos į kitą gyventi tinkamą vietą.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad apriboti naudojimąsi kitomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, net ir įvedus nepaprastąją padėtį, griežtai draudžiama.
Nepaisant to, kad Lietuva yra pasirengusi priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos, nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu gali būti sustabdomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, leidžiančios atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų. Taip pat gali būti apribotas tam tikros rūšies ar kategorijos transporto priemonių, asmenų vykimas ar prekių (daiktų) gabenimas per valstybės sieną arba laikinai uždaryti tam tikri pasienio kontrolės punktai. Darbingiems asmenims gali būti nustatyta atlikti privalomuosius gelbėjimo darbus, siekiant evakuoti gyventojus, gelbėti juos bei turtą, ir šių darbų organizavimo tvarką.
Svarbu priminti, kad nepaprastosios padėties metu visi gyventojai su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Asmenys, neturintys su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, gali būti sulaikomi, kol bus nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms.
Pažymėtina, kad nepaprastosios padėties metu galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, teisingumą vykdo teismai, prezidentas ir Vyriausybė nepaprastosios padėties kontrolę vykdo per Vidaus reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Valstybės saugumo departamentą, Vyriausybės įgaliotinį (įgaliotinius) ir kitas valstybės institucijas, komendantūras, koordinuodami ir kontroliuodami jų veiklą ir vykdydami priemones, skirtas susidariusiai padėčiai normalizuoti, gyventojų teisėms ir teisėtiems interesams, konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai užtikrinti.
