Naujasis VKAT reglamentas įneša nemažai pokyčių, kurie ne tik labiau atitinka mediacijos esmę, tačiau turėtų skatinti ir jos populiarimą. Esminiai pokyčiai, kurie padės siekti šių tikslų, analizuojami toliau.
Pirma, naujasis Mediacijos reglamentas išplečia ginčų, kurie gali būti sprendžiami mediatoriaus pagalba, ratą. Jei anksčiau galiojęs reglamentas nurodė, kad taikinamuoju tarpininkavimu gali būti sureguliuojami ūkiniai, komerciniai ar deliktiniai ginčai, tai Mediacijos reglamente įtvirtinama, jog mediacija gali būti taikoma spręsti nacionalinius arba tarptautinius paprastai privatinio pobūdžio ginčus dėl kurių gali būti sudaryta taikos sutartis. Taigi, tokia nuostata iš esmės leidžia perduoti mediacijai pagal VKAT Mediacijos reglamentą bet kurį privatinio pobūdžio ginčą, kurio nedraudžiama baigti taikos sutartimi.
Antra, naujasis Mediacijos reglamentas įtvirtina pagrindinį mediacijos principą, jog mediatorius tik padeda šalims pačioms taikiai išspręsti ginčą. Anksčiau galiojusiame reglamente buvo nurodoma, kad tarpininkas gali pateikti šalims savo ginčo sureguliavimo siūlymus ir net nurodoma, jog būtent tarpininkas gali parinkti ginčo sureguliavimą būdą, parengti taikos sutartį ir siūlyti šalims ją svartyti. Tokios nuostatos nevisiškai atitiko mediacijos esmę ir tikslą, kadangi tik pačios šalys sprendžia savo ginčą, o mediatorius joms padeda įveikti tarpusavio prieštaravimus.
Trečia, skirtingai nei anksčiau, naujasis Mediacijos reglamentas praktiškai nereglamentuoja konkrečios mediacijos eigos ir procedūros. Mediacijos reglamente tik pabrėžiama, kad mediatorius gali vykdyti atskirus pasitarimus su kiekviena iš šalių nedalyvaujant kitai šaliai (angl. caucus). Tuo tarpu visą mediacijos vedimo tvarką ir būdą nustato pačios šalys, derindamos tai su mediatoriumi, o nesant tokio susitarimo, mediatorius įpareigojamas veikti tinkamai, užtikrinant mediacijos proceso tikslus ir principus. Manytina, jog toks VKAT pasirinkimas yra tinkamas.
Mediacija yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas, todėl nėra jokio tikslo jį griežtai formalizuoti, nurodant tarpininkui pareigą grįsti savo siūlymus teisės aktais (kaip buvo anksčiau) ir pan. Šalys turi galėti laisvai susitarti dėl mediacijos tvarkos ir nebūti griežtai ribojamos. Todėl pasirinkus tokį variantą, jog šalys dėl proceso gali susitarti pačios, o mediatorius tik įpareigojamas siekti mediacijos tikslų, manytina, įgyvendinamas ir šalių dispozityvumo principas.
Ketvirta, naujasis Mediacijos reglamentas neriboja mediatorių skaičiaus. Nors paprastai šalims pakanka vieno mediatoriaus, jos gali susitarti ir dėl didesnio jų skaičiaus, kuris gali viršyti tris mediatorius. Ankstesnis reglamentas leido susitarti tik dėl daugiausia trijų mediatorių. Nors šis pakeitimas, tikėtina, neturės didesnės įtakos šalių apsisprendimui rinktis mediaciją, tam tikrais atvejais, būtent tai gali lemti šalių norą ginčą spręsti su taikinamojo tarpininko pagalba (pvz., kai ginče dalyvauja daug šalių, kai ginčas yra ypač kompleksinis ir pan.).
Penkta, kartu su naujuoju Mediacijos reglamentu VKAT patvirtino ir siūlomas mediacijos išlygas, kurias šalys gali įtraukti į savo sudaromus sandorius.
VKAT ne tik siūlo šalims susitarti dėl mediacijos, tačiau ir pasinaudoti vadinamąja dvipakope sistema (angl. two-tier), kai nepavykus išspręsti ginčo mediacijos pagalba, ginčas perduodamas spręsti arbitražu. Paminėtina, jog Mediacijos reglamentas leidžia mediatoriui būti skiriamam to paties ginčo arbitru, jei šalys raštu dėl to susitaria ir mediatorius tam neprieštarauja.
Taigi, įvertinus naująjį Mediacijos reglamentą ir jo pakeitimus, manytina, jog VKAT sudarė tinkamas ir palankias sąlygas plėtoti mediaciją Lietuvoje. Mediacijos reglamentas atitinka tarptautinius mediacijos principus, ir, kas yra labai svarbu, Mediacijos reglamentas užtikrina lankstumą ir leidžia būtent šalims susitarti dėl esminių proceso klausimų.
Nors VKAT nustatyta mediacijos kaina yra ganėtinai didelė, manytina, jog tai neturėtų atgrąsyti šalių nuo ginčų sprendimo mediacijos pagalba, kadangi tai yra ne tik veiksmingas ir greitas ginčo sprendimo būdas, bet taip pat ir padedantis užtikrinti tolimesnį šalių bendradarbiavimą.
Tadas Varapnickas yra advokatų kontoros Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai TARK GRUNTE SUTKIENE jaunesnysis teisininkas. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto komandos, 2013 m. laimėjusios tarptautinį mediacijos turnyrą Kijeve, narys; trečias geriausias turnyro mediatorius.