Tokios aplinkybės paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje 24 metų sūnaus netekusi motina Genovaitė I. buvo pareiškusi ieškinį Respublikinei Panevėžio ligoninei.

Vienturčio sūnaus netektį moteris buvo įvertinusi 500 tūkst. litų, tačiau bylą nagrinėję teismai nutarė jai priteisti gerokai mažesnę kompensaciją – 20 tūkst. Lt.

Kasacine tvarka bylą išnagrinėjusi LAT kolegija paskelbė, kad atmeta tiek ieškovės, tiek atsakovų apeliacinius skundus ir palieka galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimą. Anot teisėjų, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos detales ir pagrįstai motinai priteisė 20 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas ir į sunkią ligoninės turtinę padėtį bei teikiamų paslaugų pobūdį.

„Spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio teismai atsižvelgė į teisinį gėrį, į kurį buvo pasikėsinta ir dėl kurio pažeidimo ieškovė patyrė žalą, nustatinėjo mirusiojo ir jo motinos santykius iki mirties, vertino, ar jie buvo nuolatinio pobūdžio, emociškai tvirti, nuoširdūs, artimi, tyrė ieškovės patirtą dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą“, – pabrėžė kasacinis teismas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2009-ųjų vasario 4-ąją, apie 23 val., greitosios pagalbos medikai gavo iškvietimą – namuose buvo rastas sunkiai sužalotas, nesiorientuojantis jaunas vyras. Jį aptiko į svečius užėjęs draugas, medikams nurodęs, kad bičiulis taip ir nesugebėjo paaiškinti, kas jį sužalojo.

Sunkiai aplinkoje besiorientuojantį vyrą medikai neštuvais atvežė į ligoninę, čia jį apžiūrėjo keli gydytojai, nustatę veido sumušimą, ūminę alkoholinę intoksikaciją, abiejų kojų pirštų nubrozdinimus bei galvos smegenų sutrenkimą.

Tačiau ligoninėje pacientas neužsibuvo – jau po dviejų valandų buvo išleistas į namus, o po paros rastas namuose negyvas. Vėliau ekspertai konstatavo, kad vyras mirė nuo pūlingo plaučių uždegimo, kuris komplikavosi kvėpavimo funkcijos ir širdies nepakankamumu.

Bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad Panevėžio ligoninėje pacientui nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos.

„Nors jis pristatytas kaip traumą patyręs pacientas, pastebėjus jo vangumą, jis privalėjo būti apžiūrėtas vidaus ligų gydytojo, atlikti kraujo ar kt. tyrimai“, – teisėjų teigimu, pacientui nesiorientuojant, negalint informuoti gydytojų apie savo sveikatos būklę, šie turėjo veikti kaip atidūs, atsargūs ir kvalifikuoti specialistai, imtis visų galimų ir reikalingų priemonių, siekdami išsiaiškinti paciento būklę.

Gydytojų neteisėtą neveikimą konstatavę teisėjai pripažino, kad dėl gydytojų ir personalo kaltės Priėmimo skyriuje vyrui nebuvo atliktas jo sveikatos būklę atitinkantis sveikatos įvertinimas, nediagnozuotas plaučių uždegimas, dėl ko šis po kelių valandų namuose mirė.

Pasak teismo, pacientą privalėjo apžiūrėti vidaus ligų gydytojas, šis pažeidimas nustatytas ir Valstybinės medicinos audito inspekcijos sprendime.

„Nors pacientas į Priėmimo skyrių buvo atvežtas dėl patirtos traumos, jį apžiūrėję gydytojai, būdami savo srities profesionalai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, matydami tokias indikacijas ir nežinodami tikslių jų atsiradimo aplinkybių, nekonstatavę aiškios jas sukėlusios diagnozės, privalėjo detaliau tirti paciento būklę – nukreipti jį gydytojo terapeuto apžiūrai, atlikti kraujo ar kitus būtinus tyrimus, – pabrėžė teismas.

– Toks situacijos vertinimas negali būti laikomas nepateisinamu reikalavimu atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus – pacientui esant vangiam ir nebendraujant su medicinos personalu, nepaaiškinant savo negalavimų, siuntimas gydytojo terapeuto apžiūrai pripažintinas adekvačia ir profesionalaus gydytojo standartą atitinkančia priemone“.