Pastaraisiais metais LVAT nagrinėjant administracinius ginčus apeliacine tvarka vis dar didžiausias krūvis susidaro dėl bylų, kuriose keliami ginčai dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio. Apie teisme nagrinėjamų bylų tendencijas, iššūkius ir sprendimus, taip pat numatomus administracinių teismų veiklos pokyčius kalbame su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininke Skirgaile Žalimiene.
- Daugiau nei pusę metų vadovaujate Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pasaulinės sveikatos krizės, pabėgėlių antplūdis, karas... LVAT pradėjote vadovauti gana neramiu laikotarpiu. Tiesa, vadovavimas teismui Jums nebuvo naujiena – nuo 2019 m. vykdėte LVAT pirmininko pavaduotojo pareigas. Kokie patys didžiausi iššūkiai Jums kilo pradėjus vadovauti LVAT? Kokie apskritai, Jūsų vertinimu, buvo praėję 2022 m.?
- LVAT veikia nuolat besikeičiančių teisinių ir visuomeninių aktualijų akivaizdoje ir jam tenka sudėtinga pareiga formuoti vienodą administracinių teismų praktiką itin plačiame teisinių santykių spektre. Kaip ir minėjote, teismas sprendžia efektyviam valstybės funkcionavimui reikšmingus administracinius ginčus, kylančius dėl mokesčių administravimo, sąžiningos konkurencijos, finansinės drausmės, energetikos, užsieniečių teisinės padėties, žemės teisinių santykių, valstybės tarnybos santykių ir kt. Teismui įstatymu pavestos ir specialiosios funkcijos – skubos tvarka nagrinėti bylas dėl savivaldos, Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, referendumų iniciatyvų. Tai neabejotinai lemia teismo praktikos specifiką ir nuolatinę dinamiką.
Žvelgiant į praėjusius metus tenka konstatuoti, jog 2022 m. LVAT buvo itin sudėtingi ir kupini iššūkių nuo pat metų pradžios. 2022 m. vasario mėn. geopolitiniai įvykiai, susiję su Rusijos įvykdyta agresija prieš Ukrainą, besitęsianti migrantų krizė dėl užsieniečių antplūdžio ir objektyviai padidėjęs bylų dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio skaičius neleido teismui ramiau atsikvėpti po tikrai sudėtingo laikotarpio dėl pasaulinio lygio COVID-19 ligos pandemijos, tačiau kartu sutelkė visą teismo bendruomenę ieškoti sprendimų, kaip įveikti kilusius naujus iššūkius.
Vienu iš svarbiausių LVAT tikslų laikau greitą ir visapusiškai kokybišką teisingumo vykdymą, Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės standartus atitinkančią asmens teisių efektyvios teisminės gynybos vertybės puoselėjimą bei plėtojimą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į greitą procesą yra vienas iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementų, įpareigojantis teismus kiek įmanoma greitai išnagrinėti bylas. Žinoma, bylų nagrinėjimo sparta negali reikšti sumažėjusios priimamų sprendimų kokybės, todėl būtina išlaikyti nuolatinį budrumą, kad priimami teismo sprendimai būtų kokybiški, o visuomenė būtų tinkamai informuojama apie juos. Teismo skaidrumą, atvirumą ir viešumą laikau esminiais teismo veiklos principais, neabejotinai didinančiais visuomenės pasitikėjimą teismais. Tad būdama teismo primininke skatinsiu teismo dialogą su visuomene, skleidžiant informaciją apie teismo veiklą kuo paprastesne, aiškesne ir kiekvienam suprantama kalba.
Jei galėčiau vertinti teismo veiklą praėjusiais 2022 m. vien skaičiais, reikėtų konstatuoti, jog skaičiai gana įspūdingi. 2022 m. LVAT gautos 4 698 bylos (palyginimui 2021 m. – 4 158), iš jų didžiąją dalį sudarė apeliaciniai skundai dėl bylų dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio (55 %), o išnagrinėtos net 5 233 (palyginimui 2021 m. – 4 414) visų rūšių administracinės bylos. Norėčiau pažymėti, jog vidutinė administracinių ginčų bylų nagrinėjimo trukmė 2022 m., nepaisant gautų bylų gausos, neilgėjo ir truko apie 11 mėn. 2022 m. Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinė rodo, jog Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių pagal bylų nagrinėjimo trukmę Europos Sąjungoje, be kita ko, administracinių ginčų bylų grupėje. Turėtume ir toliau laikytis šios krypties, užtikrindami greitą bylų nagrinėjimą ir kartu išsaugodami teismo sprendimų kokybę.
Taigi, vienas iš pagrindinių LVAT iššūkių 2022 m. – veiksmingos asmenų teisių gynybos ir praktikos nuoseklumo užtikrinimas teisme didelio darbo krūvio LVAT sąlygomis. Kita vertus, ne mažiau reikšmingas LVAT iššūkis – veiksmingos asmenų teisių gynybos teisme užtikrinimas sąlygomis, kai teisėjo statusas valstybėje nėra reikiamo lygio.
- Išties įspūdingi skaičiai. Ar tikėjotės tokio bylų srauto, ar buvo galima tai iš anksto numatyti? Turint omenyje tai, jog ir iki 2022 m. LVAT krūviai buvo dideli ir daug metų galėjome stebėti tik augantį administracinių bylų skaičių.
- LVAT per savo gyvavimo metus yra susidūręs su ne viena krizine situacija, susijusia su padidėjusiais teisme gaunamų bylų srautais, tačiau susitelkus visas jas pavykdavo įveikti. Puikiai pamenu, kai teisme buvo nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų bylos, po jų ėjo bylos, susijusios su neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio valstybės tarnautojams ir pareigūnams priteisimu, bylos dėl valstybės pareigūnų pensijos mokėjimo nutraukimo teisėtumo, dėl valstybės atsakomybės už asmenims padarytą žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bylos dėl prašymų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo, rinkimų bylos ir, be abejo, jau minėtos bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio. Kiekvienas tam tikros kategorijos bylų antplūdis lemia naujus iššūkius teismui, didėjantį teismo darbo krūvį, tikėtina, ilgėjančius bylų nagrinėjimo terminus, kuriuos teismui vienaip ar kitaip tenka įveikti.
Dar 2021 m. birželį prognozuota, kad dėl Baltarusijos veiksmų, kuriais užsieniečiams sukuriamos galimybės atvykti į Baltarusijos Respublikos teritoriją ir iš jos patekti į Europos Sąjungą, neteisėtai kirtus Baltarusijos ir Lietuvos sieną, administracinius teismus 2021–2022 m. pasieks didelis srautas bylų, susijusių su užsieniečių teisine padėtimi. Buvo galima nuspėti ir tai, kad LVAT, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) nuostatas būdamas apeliacine ir galutine instancija tiek ginčams dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, tiek ir ginčams dėl prašymų suteikti prieglobstį, sulauks itin didelio šių bylų skaičiaus. Prognozės netruko išsipildyti, nes jau 2021 m. rugpjūčio mėn. teisme bylų dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo gauta daugiau, nei įprastai buvo gaunama per 12 mėnesių. Taip pat 2022 m. vasario mėn. teisme smarkiai padaugėjo ir gaunamų bylų dėl prašymų suteikti prieglobstį, grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad byloms dėl užsieniečių teisinės padėties turi būti skiriamas ypatingas dėmesys tiek dėl jose keliamų klausimų, susijusių su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, tiek dėl jose taikytinų Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų. Be to, ĮUTP nustato itin trumpus tokių bylų išnagrinėjimo terminus, t. y. 10 dienų byloms dėl užsieniečių sulaikymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo bei 1 mėnesį byloms dėl prašymų suteikti prieglobstį, grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgiant į tai, šios bylos LVAT turėjo būti skiriamos nagrinėti skubos tvarka, o tai ir lėmė pagrindinius iššūkius, keliamus šio bylų srauto. Užsieniečių teisinės padėties bylų nagrinėjimas skubos tvarka iš tiesų turėjo esminės įtakos kitų bylų, gaunamų teisme, išnagrinėjimo trukmei, nes jos buvo skiriamos ir nagrinėjamos tik tada ir tik tiek, kiek leidžia maksimalus teisėjo krūvis kartu su skubiai nagrinėtinomis bylomis.
- Kaip matome, didelis gaunamų administracinių ginčų bylų skaičius iš esmės nesutrumpino įprastai nagrinėjamų administracinių bylų trukmės, ji išliko stabili. Ar galite plačiau papasakoti, kokių priemonių teismas ėmėsi, kad ne tik užsienio piliečių skundai, bet ir Lietuvos žmonių, siekiančių teisme apginti savo interesus, administraciniai ginčai būtų išnagrinėti kuo greičiau, nelaukiant užsitęsusio bylų nagrinėjimo pasekmių?
- Siekdamas suvaldyti susidariusią situaciją, išnagrinėti bylas nepažeisdamas ĮUTP nustatytų terminų, nestabdyti kitų laukiančių nagrinėjimo eilės bylų paskyrimo, LVAT ėmėsi įvairių priemonių, skirtų nemažėjančio bylų srauto klausimams spręsti ir teisei į veiksmingą teismą užtikrinti: inicijavo ne vieną teisės aktų pakeitimą, optimizavo vidaus valdymą ir išteklius, naujai sureguliavo teisėjų darbo krūvį (vienas teisėjas vidutiniškai per metus išnagrinėja apie 210 bylų arba po 18 bylų per savaitę kaip teisėjas pranešėjas ir kaip teisėjas kolegijos narys, tokiu maksimaliu krūviu teisėjai dirba nuolat), ėmėsi laikino teisėjų ir teismo darbuotojų perkėlimo iš kitų teismų priemonės. Visos šios priemonės buvo pakankamai veiksmingos ir prisidėjo prie teismo veiklos stabilizavimo ir gerinimo, tačiau jų nepakanka, kad teismas galėtų užtikrinti dar geresnius bylų išnagrinėjimo rodiklius.
- LVAT nagrinėjamos labai plačios apimties ir skirtingų sričių administracinės bylos, susijusios tiek su fizinių asmenų ir verslo interesais, tiek su valstybės saugomomis visuomeninėmis vertybėmis. Kaip teisme derinamas skirtingų visuomenės grupių interesas išnagrinėti bylą kuo greičiau? Ar dėl neprognozuojamai augančio bylų srauto galėtų nukentėti Lietuvos žmonių, verslo interesai?
- Kiekvienas asmuo turi teisę siekti, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Net apie 30 įstatymų nustato LVAT bylų nagrinėjimo terminus. Šiais įstatymais siekiama užtikrinti kokybišką teisingumo vykdymą skubiais atvejais. Terminai skiriasi ir priklausomai nuo bylos gali siekti vos 48 valandas ar keletą kalendorinių dienų. Visais kitais atvejais teismui pateiktos bylos turi būti išnagrinėtos per protingą terminą eilės tvarka.
Nepaisant to, pažymėtina, kad nemažai svarbių bylų nepatenka į įstatymuose numatytų skubių ir prioritetinių bylų kategoriją. Tai administracinės bylos, kurios yra ypač svarbios piliečiams, pažeidžiamiems asmenims ir dalyvaujančiai valstybei atsakovei arba apskritai teisinės valstybės principo užtikrinimo požiūriu, tačiau pagal įstatymų leidėjo nustatytas kategorijas neatitinka prioritetinio statuso. Dėl šios priežasties LVAT yra nustatęs tikslinę bylų nagrinėjimo tvarką. Dėl teisinių santykių pobūdžio, viešojo intereso apsaugos priežasčių, proceso stadijos, jo ypatumo, proceso ekonomiškumo ir kitų ypatingų aplinkybių prioritetine tvarka skiriamos nagrinėti bylos dėl susirinkimų laisvės, rinkimų ginčai, bylos, susijusios su vaikų teisėmis ir interesais, ginčai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ginčai dėl valstybės tarnautojų atleidimo, nušalinimo nuo pareigų, ginčai, kurie teisme nagrinėjami nebe pirmą kartą, administracinių ginčų, kilusių tapačių ar panašių teisinių santykių srityje, grupės. Pastarojo pagrindo įtraukimas buvo LVAT atsakas į bylų dėl valstybės atsakomybės už asmenims padarytą žalą antplūdis.
Šiuo metu žvelgiant į turimus duomenis matyti, kad administracinių bylų tendencijos daugeliu atvejų teigiamos – vidutinė administracinių ginčų bylų nagrinėjimo trukmė 2021–2022 m. yra apie 11 mėnesių. Šiuo požiūriu Europos Komisijos skelbiamoje Teisingumo švieslentėje Lietuvos administraciniai teismai yra vieni pirmaujančių. Tokia teigiama teisminė statistika nėra nulemta atsitiktinių aplinkybių. Ji atsirado dėl daugybės sprendimų, susijusių su LVAT vidaus organizacija, proceso eiga, kitomis jau mano minėtomis priemonėmis, skirtomis tam tiktų bylų nagrinėjimui paspartinti. Atsižvelgiant į priemonių, kurios buvo pradėtos taikyti, poveikį, galima nuspėti, kad 2023 m. šios tendencijos bus konsoliduotos ir teisingumas bus vykdomas veiksmingiau ir pagal aukštus standartus. Kita vertus, LVAT veikla nebegali būti vertinama vien tik pagal bylų, išnagrinėtų per tam tikrą laikotarpį, skaičių, tebūnie ir labai įspūdingą 2022 m. Ne mažiau svarbu, kad teismas turėtų galimybes savo veikloje teikti prioritetą tvaraus teisingumo vykdymo principui, kuris susijęs su teismo gebėjimu ir noru įsiklausyti, išanalizuoti bylų dokumentus ir teisingai išspręsti tarp asmens ir valstybės kilusį konfliktą.
- 2024 m. bus galutinai įgyvendinta administracinių teismų reorganizacija, sujungiant visus pirmosios instancijos administracinius teismus į vieną Apygardos administracinį teismą. Kokią naudą pajus Lietuvos piliečiai, įgyvendinus šią reformą?
- Iš tiesų įgyvendinama 2021 m. pradėta reorganizacija. Pirmiausia norėčiau pažymėti, jog ši teismų reforma turės įtakos visai administracinės justicijos sistemai. Reformos naudą pajus ir administraciniai teismai, ir į teismą besikreipiantys asmenys bei jų atstovai. Dėl nustatytų asmenims palankesnių teismingumo taisyklių, įsigaliosiančių 2024 m. sausio 1 d., asmeniui, siekiančiam kreiptis į teismą ir veiksmingai dalyvauti jo procese, tai padaryti bus daug patogiau ir paprasčiau, kadangi byla bus nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos. Administracinės bylos nagrinėjimas bus siejamas su teismo rūmais, kurie geografiniu požiūriu yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos (buveinės). Svarbu ir tai, jog pareiškėjas turės teisę bylą inicijuojančius dokumentus paduoti bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose.
Kalbėdama apie teismų reformos naudą administracinių teismų sistemai išskirčiau tai, jog administracinių teismų sujungimas, įsteigiant Lietuvos apygardos administracinį teismą, leis subalansuoti skirtingų teismo rūmų teisėjų ir teismo darbuotojų darbo krūvį. Kartu bus sudarytos galimybės suvaldyti bylų srautus, perduodant bylas nagrinėti teisėjams iš vienų teismo rūmų į kitus, bus skatinama teisėjų specializacija konkrečių administracinių ginčų srityje, kartu tikimasi, jog gerės bylų nagrinėjimo kokybė bei sparta, bus formuojama vienoda praktika ir priimami stabilūs sprendimai.
Nuoširdžiai tikiu, kad įgyvendinama teismų reforma, siekiant priartinti teismą arčiau pareiškėjo, toliau optimizuojant ir efektyvinant administracinių teismų veiklą, prisidės prie teisingumo prieinamumo ir visuomenės pasitikėjimo teismais didėjimo, veiksmingo ir kokybiško teisingumo vykdymo.
Apibendrindama norėčiau akcentuoti, jog teismo priimtų sprendimų dėl teisinės valstybės, viešojo intereso gynimo, ūkinės veiklos laisvės ar pažeidžiamų asmenų apsaugos įvairovė ir poveikis rodo, jog teismo veikla labai susijusi su šiuolaikinėmis realijomis, valstybės patiriamomis krizėmis ir tiesiogiai veikia Lietuvos Respublikos piliečių gyvenimą bei verslo subjektų veiklą. Taip pat norėčiau pabrėžti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ypatingą vaidmenį užtikrinant Europos Sąjungos teisės ir pagrindinių vertybių, kuriomis ji grindžiama, taikymą administracinėse bylose. Ši padėtis reikalauja, kad teismas turėtų reikiamas sąlygas, leidžiančias užtikrinti teismo sprendimų kokybę ir veiksmingą turimų funkcijų vykdymą.