Lietuvą sukrėtusi istorija nutiko prieš daugiau nei 3 metus, kai gruodžio 16-osios vakarą prie konteinerių Vilniuje, Taikos gatvėje, praeivis rado į antklodę susuktą ką tik gimusį kūdikį. Mergytė buvo stipriai atšalusi, bet išgyveno.
Kaip tada rašė Delfi, kriminalistai naujagimio motiną rado sekdami kraujo pėdsakais – 34-erių moteris vaikelį pagimdė bute ir iškart išnešė į lauką.
Praėjus kelioms dienoms apie šią nelaimę viešai pasisakė tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, jis pažymėjo, kad kūdikį palikusi vilnietė nesulaukė reikiamos tarnybų pagalbos.
„Priežastys – rizikų visuma: tai, kad motina turėjo sunkumų tiek nėštumo metu, tiek su jos sveikata yra klausimų, kurių nesinorėtų įvardyti. Dar rizika susijusi su tuo, kad partneris paliko, ji visiškai viena. Turint omeny visas tas rizikas, turėjo suveikti sistema, turėjo įsitraukti pagalba“, – jautriai kalbėjo L. Kukuraitis.
Pusmetis už grotų
Tą pačią dieną, kai ministras dalinosi mintimis apie nesuveikusią socialinės pagalbos sistemą, visu pajėgumu veikė teisingumo sistema – jie sprendė, ar įtariamąją uždaryti už grotų.
Moteris kelias dienas gydyta ligoninėje, o, vos jai atsigavus, pareigūnai iškart įteikė įtarimus pasikėsinus nužudyti savo naujagimį, už tai gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Savo kaltę jau per pirmąją apklausą ji pripažino.
Prokurorai kreipėsi į teismą prašydami įtariamąją suimti 2 mėnesiams. Tokį prašymą jie argumentavo, esą ji gali bėgti ir slėptis, nes gresia ilga įkalinimo bausmė, vaiko tėvas gyvena kitame mieste, o jos brolis – užsienyje.
Vėliau suėmimas remiantis tais pačiais argumentais buvo ne kartą tęsiamas, iš viso nelaisvėje moteris praleido beveik 7 mėnesius.
Galiausiai pasikėsinimo nužudyti byla jos atžvilgiu buvo nutraukta, nustačius, kad įtariamajai dar vaikystėje diagnozuota psichinė liga, dėl kurios, ypač stresinėje situacijoje, būdama viena namuose, pagimdžiusi kūdikį, ji negalėjo suvokti savo veiksmų ar už juos atsakyti.
Teismas paskyrė jai ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau po maždaug pusmečio medikai konstatavo, kad būklė stabili, joks gydymas nereikalingas.
Galiausiai motinai buvo grąžinta ir jos dukrytė, be to, ji susituokė su vaiko tėvu.
Žala – vos tūkstantis eurų
Praėjus daugiau nei metams po visų šių įvykių, moteris kreipėsi į teismą bandydama įrodyti, kad suėmimas jos atžvilgiu buvo neteisėtas, o už patirtą košmarą ji prašė 50 tūkst. eurų sumos. Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra įrodinėjo, kad toks prašymas nepagrįstas.
Tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismai nusprendė, kad įtariamoji kurį laiką išties buvo įkalinta neturint tam rimto pagrindo, už tai priteisė kuklų neturtinės žalos atlyginimą – 1 tūkst. eurų. Sprendimo esmė štai tokia: iškart po įvykio įtariamąją suimti leidęs teismas viską padarė tinkamai – pagrindo įtarti, kad ji bėgs, neva tikrai buvo.
Tačiau balandžio mėnesį buvo pabaigta įtariamosios psichiatrinė ekspertizė, jos išvados teismą įpareigojo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių. Specialistų vertinimu, moteriai tinkamesnė vieta galėjo būti Rokiškio ligoninė.
Bet teismas į tai neatsižvelgė ir 2020 metų gegužės 7 d. tiesiog nusprendė toliau laikyti ją Kauno tardymo izoliatoriuje. Tokį klaidingą sprendimą tik po 50 dienų, 2020-ųjų metų birželio 25 d., ištaisė Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs įtariamosios gynėjos skundą, – išsiuntė ją į psichiatrinę ligoninę.
Kaip paaiškėjo vėliau, net ir čia moteris laikyta be pagrindo – ji nesirgo jokio psichine liga, o tiesiog nuo vaikystės buvo neįgali, turėjo protinį atsilikimą.
Ignoravo esmines aplinkybes
Visiškai kitaip į šią istoriją pažiūrėta Aukščiausiajame Teisme (LAT), – čia teisėjai viską įvertino griežtai ir principingai.
Kaip akcentuojama LAT sprendime, nuo pat pradžių ne tik kad nebuvo jokių duomenų apie tai, jog įtariamoji galėjo bėgti, netgi priešingai, buvo daugybė akivaizdžių argumentų, kodėl tai neįmanoma, tačiau jie visi buvo ignoruoti.
„Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad nepagrįsta teismų išvada, jog jos suėmimas tapo neteisėtas tik po teismo ekspertizės atlikimo. Ieškovės įsitikinimu, bylos duomenys suponuoja, kad suėmimas visą laikotarpį vertintinas kaip neteisėtas, nes prokurorui ir teismui nuo pat pradžių buvo žinomos esminės ieškovės asmenybę bei sveikatos būklę atspindinčios aplinkybės, kurios teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo.
Šios aplinkybės, kurios nepagrįstai nebuvo įvertintos, paneigė tikimybę, kad ieškovė gali kur nors bėgti ir slėptis, juolab nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Ekspertizės rezultatai, ieškovės manymu, negalėjo turėti ir neturėjo įtakos ieškovės suėmimui, nes teismo ekspertams nebuvo užduota klausimų, kurie būtų susiję su ieškovės suėmimo pagrindu“, – rašoma sprendime.
Tiek sprendimus priėmę teisėjai, tiek įtariamosios įkalinimo siekę prokurorai rimtais veidais aiškino, kad moteris gali bėgti ir slapstytis nuo teisingumo, nors ji nemoka skaityti ir rašyti, visą gyvenimą gyveno su tėvais, nuo jų visiškai priklausoma dėl savo socialinių įgūdžių stokos ir turi 35 proc. darbingumą. Būtent tam daug dėmesio savo sprendime skyrė LAT teisėjai.
„Iš nutarčių dėl suėmimo matyti, kad teismas vertindamas ieškovės socialinius ryšius iš esmės apsiribojo formaliu kai kurių anketinių duomenų (nedirba, netekėjusi) išvardijimu ir nepasisakė dėl akivaizdžiai žinomos informacijos, kad ieškovė dėl savo psichikos negalios itin stipriais socialiniais ryšiais susijusi su tėvais, su jais kartu gyvena ir nuo jų faktiškai yra priklausoma dėl socialinių įgūdžių stokos, kad, pagal jos parodymus, duotus sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, ji, nepaisant padarytos veikos, jaučia stiprius ryšius su savo kūdikiu ir jo tėvu (teismas galimybę, kad ieškovė gali gyventi su pastaruoju, nurodė kaip patvirtinančią pabėgimo pavojų).
Netiksli yra ir nutartyse išdėstyta lakoniška išvada, kad neseniai pagimdžiusi ieškovė nedirba, pateikta nenurodant turimų duomenų apie jos darbą iki nėštumo ir gimdymo ir sudarant kiek klaidingą įspūdį apie ieškovės asmenybę. Taip pat nepagrįstai akcentuotas ieškovės baustumas administracine tvarka, neįvertinus, už kokius pažeidimus ji buvo bausta. Atsakomybės už administracinius nusižengimus taikymo dėl visiškai kitokio pavojingumo ir pobūdžio neteisėtų veikų, negu buvo nagrinėjama baudžiamojoje byloje, faktas nėra reikšmingas sprendžiant suėmimo klausimą baudžiamajame procese“, – pažymėjo LAT teisėjų kolegija, sudaryta ir Sigitos Rudėnaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės.
Pažeidimų netrūko
Teisėjų kolegija, suėmimą pripažinusi neteisėtu, pažymėjo ir tai, kad šioje byloje būta ir daugiau pažeidimų, pavyzdžiui, nepagrįstai ilga proceso trukmė.
„Nors bendrai viso baudžiamojo proceso prieš ieškovę trukmė neatrodo savaime ilga (šiek tiek daugiau kaip pusė metų), ieškovė buvo laikoma suimta didžiąją šio nesudėtingo proceso, kurio metu daugelis įrodymų buvo surinkta jau pirmomis tyrimo dienomis, o iš viso įrodymų buvo nedaug, dalį.
Kompetentingoms valstybės institucijoms, atsakingoms už baudžiamosios bylos tyrimą, minėta, jau nuo pat jo pradžios 2019 m. gruodžio 16 d. buvo žinoma, kad ieškovė yra neįgali, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. sausio 7 d. specialisto išvada nustatyta, kad, atsižvelgiant į tokią diagnozę, tikslinga skirti ieškovei ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Tačiau tokia ekspertizė buvo paskirta tik daugiau kaip po mėnesio – 2020 m. vasario 17 d., o atlikta 2020 m. vasario 26 d.–2020 m. balandžio 6 d. Nors savaime šie terminai neatrodo ilgi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nepateisinami konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kai apie ieškovės psichikos sutrikimą buvo žinoma nuo pat tyrimo pradžios, o negausūs psichiatrinei ekspertizei reikšmingi duomenys (liudytojų parodymai, duomenys apie įtariamosios sveikatą) iš esmės buvo ar galėjo būti surinkti jau iki 2020 m. sausio 7 d. (tai matyti iš baudžiamojo proceso metu priimtų procesinių dokumentų, kuriuose išdėstyti visi bylos įrodymai)“, – tyrimui kritikos negailėjo LAT.
Pažymėta, kad ieškovės sveikata išvežus ją į areštinę, o paskui laikant Kauno tardymo izoliatoriuje, smarkiai pablogėjo. Ji be pagrindo buvo atskirta nuo saugios socialinės aplinkos, o tai sukėlė milžiniškų neigiamų išgyvenimų.
Atsižvelgdami į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisėjai nusprendė jai skirti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, dar 2800 eurų valstybė turės sumokėti atlyginant neturtinę žalą.
Svarbu ir dėl Vievio tragedijos
Šis kovo pabaigoje priimtas LAT sprendimas verčia teisėsaugą itin atsargiai dirbti vertinant balandžio 6-ąją Vievyje įvykusią tragediją, kur motina įtariama nuskandinusi savo 4 metų dukrelę.
1991 m. gimusiai motinai pateikti įtarimai dėl nužudymo, tačiau ji iškart po įvykio atsidūrė gydymo įstaigoje.
Nors nėra informacijos, kad įtariamoji iki įvykio kuo nors sirgo, manoma, jog tragedija susijusi su psichinėmis problemomis, todėl pareigūnai elgiasi itin atsargiai ir neskuba kreiptis dėl suėmimo.
Praėjusią savaitę prokurorai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu trims mėnesiams priverstinai perkelti įtariamąją tirti į medicinos įstaigą.
Teismas tokį prašymą atmetė, nes priverstinai uždaryti į ligoninę galima tik turint teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad asmuo dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei.
Dabar įtariamoji tebegydoma ligoninėje, o kokie sprendimai bus priimti jos atžvilgiu, prokuratūra dar nežino.
„Klausimas dėl kardomųjų priemonių įtariamajai skyrimo tikslingumo bei jų parinkimo bus sprendžiamas vėliau, atsižvelgiant į moters sveikatos būklę bei įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis“, – informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
