Po mėnesio automobilio eksploatacijos pradėjo girgždėti motoras. Nuvykau pas meistrus: keitė tepalus, žvakes. Dar pavažinėjus, jau reikėjo keisti stabdžių kaladėles. O jau šiai dienai, užvedus motorą, jis dreba lyg būtų padėtas ant vibratoriaus. Daryta variklio diagnostika – t. y. variklio alkūninio ir paskirstymo velenų grandinės defektas, kurio pakeitimas kainuotų nuo 600-1000 EUR su darbu ir originaliomis detalėmis.
Nuo automobilio pirkimo praėjo pusė metų. Noriu paklausti, ar turiu teisę kreiptis į pardavėją, kad kompensuotų išlaidas, kurios susidarys, ar tai yra jau tik mano problema?
Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs įstatymas numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui.
Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, taip pat visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose per penkerius metus dalyvavo motorinė transporto priemonė. Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas įsakymu Nr. 2B-231 patvirtino motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą.
Įsigaliojus įsakymui pradėti taikyti ir reikalavimai motorinių transporto priemonių pardavimo sutartims. Reikia pažymėti, kad jis susijęs su esminiais, pavojingais transporto priemonės techniniais mazgais: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementais, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisais, vairuotojų ir keleivių saugos sistemomis, dujų išmetimo sistema. Šis sąrašas yra baigtinis.
Sutartyje turi būti nurodomi tik tie įvykiai, kurie įvyko transporto priemonei buvus pardavėjo nuosavybėje. Taigi preziumuojama, kad apie tokius įvykius pardavėjas privalo žinoti ir pateikti informaciją.
Kaip matyti iš įstatymo leidėjo įstatymo nuostatos formuluotės, turi būti nurodyti ne tik visi eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo transporto priemonė, bet ir kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Visi kiti įvykiai sutartyje gali būti nurodyti tuo atveju, jeigu pardavėjas žino apie tokius įvykius ar apie tokius apgadinimus.
Manytina, kad tokiems įvykiams gali būti priskiriami ir įvairūs automobilio defektai (pavyzdžiui, variklio, pavarų dėžės ar kitokie gedimai).
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodžius privalomų sutarčiai sąlygų, sutartis greičiausiai nebūtų pripažinta negaliojančia dėl imperatyvių įstatymo reikalavimų nesilaikymo, tačiau sąmoningai nuslėpus ridos duomenis, žinomus transporto priemonės gedimus, pirkėjas galėtų reikalauti mažinti transporto priemonės pardavimo kainą, reikalauti atlyginti patirtas automobilio remonto išlaidas arba, trūkumams esant esminiams, dėl kurių pirkėjas nebūtų apskritai sudaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir gauti iš nesąžiningos šalies patirtų nuostolių atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ir interesus vienu iš aukščiau išvardintu būdu. Pirkėjui taip pat reikia atidžiai įsivertinti, ar transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jau galiojant naujajai tvarkai (t.y. 2015 m. lapkričio 1 d. arba vėliau). Siekiant ateityje išvengti panašių ginčų patartina visuomet prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį atlikti pilną transporto priemonės techninės būklės patikrą.
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu alexkovalevskis@hotmail.com.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.