Kaip šnekėtis su žmogumi, kuris tiesiog nesiklauso? Kokius argumentus iš teisinės pusės galima būtų pateikti šeimininkei?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Arūnas Žlioba.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Labai svarbu tai, kad rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.193 straipsnis numato, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad, siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valią, ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui.

Visų pirma, esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą.

Arūnas Žlioba
Sunku vertinti sutarties turinį su ja nesusipažinus, todėl leisime sau interpretuoti – spėsime, kad tarp šalių rugpjūčio 21 d. sudarytoje gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, buvo raštu užfiksuota sutarties įsigaliojimo data – rugsėjo 1 d. Tokiu atveju, kaip ir nuompinigiai, mokestis už komunalines paslaugas turėtų būti mokamas tik už tą laikotarpį, kuomet faktiškai naudojote gyvenamąsias patalpas.

Konkrečiu Jūsų atveju nurodote, kad nuomos sutartis įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d., butas perduotas buvo taip pat tik rugsėjo 1 d., todėl nepaisant to, jog sutartį pasirašėte rugpjūčio 21 d., nuomotojos reikalavimas mokėti už rugpjūčio mėnesio komunalinius patarnavimus yra nepagrįstas, kadangi iš sutarties kylanti pareiga mokėti už komunalinius patarnavimus įsigaliojo taip pat nuo rugsėjo 1 d.

Tačiau yra galimas ir kitas variantas – kad reikalavimas sumokėti už komunalinius patarnavimus nuo rugpjūčio 21 d., yra teisėtas. Jei būtų nustatyta, kad nuomotoja nebūtų sudariusi nuomos sutarties nuo rugpjūčio 21 d., žinodama, jog už rugpjūtį negaus nuompinigių ir formuluodama sutarties tekstą dėjo pastangas, kad nepatirtų nuostolių dėl rugpjūčio mėn. nenaudojamų patalpų, taip pat jeigu sutartyje nebūtų nurodytas kitas jos įsigaliojimo terminas (pvz., nuo rugsėjo 1 d.) arba joje būtų nurodyta, kad nuomos ir kiti mokesčiai mokami už laikotarpį nuo sutarties pasirašymo, reikalavimas sumokėti už komunalinius patarnavimus nuo rugpjūčio 21 d., būtų teisėtas.

Vienareikšmiškai išspręsti šią situaciją, nežinant visų sutarties sudarymo aplinkybių bei tikslaus sutarties teksto, yra sudėtinga, tad norint tikslesnio atsakymo reikėtų susipažinti su sutarties turiniu.