Iš tikrųjų viešbutyje mums seifo niekas net nepasiūlė, o kai pasiteiravome viešbučio registratūroje, mums buvo paaiškinta, kad jie seifų neturi, vietoj jų siūlo nuomotis metalinę dėžutę. Atsisakėme šios paslaugos. Tačiau iš mūsų kambario ir daiktai, kurie net netelpa į seifą ir jame net neturėtų būti laikomi.

Dėl vagystės kreipėmės į Turkijos policiją, žinome tik tiek, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaip mes turėtume elgtis?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatas Tomas Vagnorius.

Kaip matyti iš skaitytojo pateiktos situacijos, dėl vagystės fakto bei kitų aplinkybių buvo kreiptasi į vietos teisėsaugos institucijas, viešbutį bei kelionių agentūrą. Kuomet nėra žinomos visos aplinkybės, susijusios su turizmo paslaugų sutarties vykdymu, pateikiu tik bendro pobūdžio vertinimą.

Pirmiausia atkreipiu dėmesį, jog skaitytojo minima „turizmo agentūra“ gali tik pasiūlyti įsigyti konkretaus kelionės organizatoriaus vykdomą kelionės paslaugą. Už tinkamą turizmo paslaugų teikimą paprastai atsako kelionės organizatorius, su kuriuo ir yra sudaroma sutartis.

Dėl šios nemalonios situacijos kelionės organizatorius vargu ar gali būti atsakingas. Matyti, jog skaitytojas, teikdamas pretenziją kelionės organizatoriui, galimai nuogąstauja, jog šis galimai nesuteikė visos informacijos apie viešbučio teikiamas paslaugas, jų kiekį bei pobūdį. Pareiga suteikti turistui informaciją bei šalims bendradarbiauti yra reglamentuota sudarytoje kelionės paslaugų sutartyje, Civiliniame kodekse (CK) bei Turizmo įstatyme. Deja, šiuo atveju nėra aišku, kokią informaciją pateikė kelionės organizatorius, kokios yra viešbučio vidaus taisyklės ir kokias paslaugas viešbutis įsipareigojo teikti.

Kelionės organizatorius privalėjo įvykdyti esmines kelionės sutarties sąlygas, kurių pagrįstai turistas gali tikėtis, t.y.:

* numatytu laiku nuskraidinti į pasirinktą šalį bei parskraidinti atgal;

* apgyvendinti iš anksto numatytame (sutartame) viešbutyje;

* pateikti būtiną informaciją apie kelionę ir jos vykdymo pasikeitimus.

Įprastai kelionės organizatorius pagrįstai neprisiima atsakomybės dėl viešbučio teikiamų paslaugų apimties, kurios nelaikytinos kelionės sutarties objektu, nebent dėl jų teikimo yra aiškiai susitarta. Viešbutis taip pat gali teisėtai atsisakyti atlyginti turisto nuostolius dėl vagystės, jeigu apie tokias savo atsakomybės ribas turistas yra tinkamai informuotas iki apgyvendinimo momento. Dažniausiai viešbutis suteikia informaciją, jog rekomenduojama vertingesnius daiktus saugoti seife, tačiau tuo pačiu nurodo, jog jiems dingus atsakomybės neprisiima.

Tomas Vagnorius
Suprantama, jog naudojantis seifo paslauga, rizika prarasti vertingus daiktus yra mažesnė. Kaip matyti iš skaitytojo klausimo, jam buvo žinoma, jog stacionaraus seifo nuomos/panaudos paslaugų viešbutis neteikia, o „užrakinamos dėžutės“ nuomos/panaudos paslaugos pats atsisakė, todėl ginčo atveju ši situacija būtų vertintina skaitytojo atžvilgiu nepalankiai. Aptariamu atveju, viešbutis privalėtų atsakyti už turisto patirtus nuostolius, jeigu ikiteisminio ar panašaus tyrimo metu paaiškėtų, jog viešbutis akivaizdžiai aplaidžiai rūpinosi teritorijos bei kambarių apsauga.

Žinoma, aplaidžiai ar neaplaidžiai viešbučio administracija rūpinosi daiktų saugumu – tai jau teisinio įrodinėjimo aplinkybė, kuri nebūtinai gali būti palanki pareiškėjui. Bet kokiu atveju, dingus daiktams, dėl nuostolių atlyginimo, skaitytojas galėtų pateikti raštišką pretenziją (pasitelkus advokatą galima tikėtis palankesnio administracijos požiūrio) viešbučiui (pretenzijos kopiją pateikiant vietos policijos įstaigai) ir sulaukus atsakymo bei įvertinus pateiktus argumentus, spręsti dėl tolesniu veiksmų perspektyvos.

Žinia, jog viešbučiai (taip pat ir Turkijoje) stengiasi išvengti galimų „skandalų“ susijusių su turistų aptarnavimo kokybe bei saugumu, todėl turisto pretenzija, manytina, būtų nagrinėjama.

Tuo atveju, jei paaiškėtų, jog kelionės organizatorius kelionės paslaugų sutartį vykdė netinkamai, jis atsakomybės gali pagrįstai išvengti remiantis CK 6.754 straipsnio (Sutarties vykdymas ir atsakomybė už netinkamą jos vykdymą) 1 dalies, 2 ir 3 punktų nuostatomis - “Jeigu sutartis nėra vykdoma atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kelionės organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius. Kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu:

* už netinkamą sutarties įvykdymą, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti, atsako trečiasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelionės organizatoriaus teikiamomis paslaugomis;

* sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą jų apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti.”

Be to, vagystė iš viešbučio kambario, greičiausiai nebūtų laikytina kelionės organizatoriaus netinkamo sutarties vykdymo pasekmė. Kelionės organizatoriaus tam tikra atsakomybė galima tuo atveju, jei kelionės paslaugų teikimo sutartyje pateikta netiksli informacija apie viešbučio vidaus taisykles, seifo nuomos/panaudos galimybes ir kt., kuomet kelionės organizatorius šią informaciją privalėjo žinoti, arba pateikė žinomai neteisingą informaciją, ir dėl to skaitytojas priėmė neadekvatų sprendimą keliauti į šį viešbutį.

Tuo atveju, jei pretenzijos tenkinti kelionės organizatorius nesutinka ar manoma, jog atsisakymas yra nepagrįstas, skaitytojas taip pat turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu apginti galimai pažeistas jo teises.

Visais atvejais, planuojant kelionę, patartina atidžiai ir išsamiai susipažinti su kelionės organizatorių teikiamais pasiūlymais, nedvejojant žodžiu ir/ar raštu klausti, jei kyla neaiškumų.

Daugiau ir tikslesnės informacijos, prašau teirautis el. paštu info@advokatasvagnorius.lt arba www.advokatasvagnorius.lt.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.