Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatas Karolis Rugys, partneris iš advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“.

Teisme šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra vadovaujamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tam, kad konkretūs duomenys ar informacija būtų pripažinti įrodymais, jie turi atitikti įrodymams keliamus reikalavimus.

Civilinio proceso kodekse įtvirtintos nuostatos dėl oficialiųjų rašytinių įrodymų. Pagal jas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms:

1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų;

2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos;

3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus;

4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.

Advokatas Karolis Rugys
Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika privataus juridinio asmens išrašai atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikomi oficialiu ir objektyviai patikimu rašytiniu įrodymu, vertinant juridinio asmens finansinę padėtį, turimą turtą, jo vertę, nes jie neatitinka Civilinio proceso kodekso keliamų įrodymų leistinumo reikalavimų.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.