Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda jau įsigaliojus šiam kodeksui. Todėl atsakant į klausimą aktualu žinoti ne tik kada testamentas buvo patvirtintas notaro, bet ir momentą, kai atsirado pats palikimas.
Jei laikysime, kad palikimas atsirado po Civilinio kodekso įsigaliojimo, tai reikėtų vadovautis aktualios redakcijos Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimą pagal testamentą.
Šiame kodekse numatyta, kad testamentas negalioja, jei jis sudarytas neveiksnaus asmens arba asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, taip pat negalioja toks testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.
Pažymėtina, jog testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
Nagrinėjamu atveju 1994 m. sudarytas ir notaro patvirtintas testamentas negali būti laikomas negaliojančiu, nes neatitinka nei vieno testamento negaliojimo pagrindo.
Testamentu paveldėtą nekilnojamąjį turtą (butą) perleisti broliui galima sudarant notarinės formos dovanojimo sutartį. Pagal ją dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą apdovanotajam nuosavybės teise. Dovanojant turtą artimiesiems (sutuoktiniui, vaikui ar įvaikiui, tėvams ar įtėviams, broliams ir seserims) mokėti gyventojų pajamų mokesčio nereikia.
Taip pat yra ir galimybė leisti broliui neatlygintinai naudotis paveldėtu nekilnojamuoju turtu. Tokiu atveju turi būti sudaroma rašytinė nekilnojamojo turto panaudos sutartis, kuria viena šalis perduoda kitai šaliai turtą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.