Nagrinėjamoje byloje draudimo bendrovė savo ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d., apie 19.40 val., S. Žukausko gatvėje, Kaune, transporto priemonė „Mercedes Benz“ įvažiavo į nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu.
Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad automobilio remonto kaina sudaro 661,71 Eur ir išmokėjo už draudėją tokio dydžio draudimo išmoką.
Draudimo bendrovės nuomone, atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalėjo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė yra kelio, esančio S. Žukausko g., Kaune, savininkė ir valdytoja.
Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, besąlygiškai ir vienareikšmiai patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Pateikta informacija prieštaringa.
Anot savivaldybės atstovų, ieškovė nepateikė eismo įvykio schemos, ginčo duobės nuotraukų, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tikslią eismo įvykio vietą, duobės lokalizaciją, duobės matmenis, jos gylį, kurie vienareikšmiškai leistų daryti išvadą, jog vairuotojui įvažiavus į duobę automobiliui buvo padaryti ieškinyje nurodyti apgadinimai.
Be to, jie nurodė, kad byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę, buvusią iki eismo įvykio, todėl manė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio.
Atsakovė nesutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, nes atsakovė negavo jokio pranešimo iš ieškovės apie reikalavimą atlyginti turtinę žalą. Taip pat nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje.
Civilinę bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nustatė, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lyjant lietui. Duobė, į kurią įvažiavo transporto priemonė, nebuvo aptverta, nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais.
„Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės“, – pažymėjo teismas.
Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad už žalą yra atsakinga bendrovė „Kauno vandenys“, kuri privalo prižiūrėti kanalizacijos tinklus, tačiau teismas nustatė, jog ginčo duobė neatsiejamai susijusi su šuliniu ir padarė išvadą, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl asfalto dangos, buvusios šalia šulinio, defektų, atsiradusių dėl netinkamos asfalto dangos priežiūros.
„Kaune esančios gatvės, taigi ir S. Žukausko gatvė, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose (gatvėse) privalo Kauno miesto savivaldybė“, – pabrėžė teismas.
Teismas akcentavo, jog būtent gatvės asfalto dangoje buvo duobė, kuri kėlė pavojų eismo saugumui ir, kuri, šios bylos atveju, buvo priežastis turtinei žalai kilti. Buvus tinkamai kelio dangai ar įspėjamiesiems ženklams apie kelio dangos trūkumus ir (ar) jų keliamą pavojų nebūtų buvę prielaidų apgadinti transporto priemonę.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, sprendime konstatuota, kad eismo įvykio metu kilusi 661,71 Eur dydžio turtinė žala, kurią atlygino draudimo bendrovė, buvo sąlygota išimtinai atsakovės neteisėtų veiksmų.
Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir palūkanas, tačiau teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybė žinojo apie jos atžvilgiu pateiktą reikalavimą.
Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas iš Kauno miesto savivaldybės draudimo bendrovei priteisė 661,71 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas 15,20 žyminį mokestį bei 66,57 Eur už teisines paslaugas.
Šis teismo sprendimas nėra įsteisėjęs ir per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, pranešė teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė.
