Pats nuteistasis, anksčiau jau teistas 9 kartus, jam paskirtą bausmę įvertino kaip neteisingą, per griežtą, neadekvačią ir visiškai neatitinkančią realybės.
„Atkreipiu dėmesį, kad vieno kalinio išlaikymas valstybei per dieną kainuoja 37 Eur, todėl mano bausmės atlikimas valstybei kainuos 6 600 Eur ir tai yra didelė našta valstybei“, – teisme bandė argumentuoti ilgapirštis, tačiau išgirstas nebuvo.
Nusipirkti buvo per anksti
Nusikaltimą M. Puzinas įvykdė sausio 30-ąją. Kaip jis pats pasakojo, išvakarėse su sugėrovais smarkiai prisigėrė.
„Ryte po baliaus buvo bloga, norėjosi dar išgerti, bet dar nebuvo 10 val. ryto, alkoholio parduotuvėse dar nepardavinėjo“, – kodėl priėmė sprendimą vogti alų, pasakojo M. Puzinas.
Į Basanavičiaus gatvėje įsikūrusią parduotuvę „Rokiškio mėsinė“ nuėjo trise: du vyrai užkalbino pardavėja, kol M. Puzinas priėjęs prie šaldytuvo paslapčia 4 alaus bambalius į kuprinę. Tuomet visi tiesiog išėjo.
„Mačiau, kaip jis krauna alų, – pasakojo pardavėja. – Galvojau, jis susimokės, tačiau jie paėmė ir išėjo. Dar išbėgau į lauką, rėkiau, kad stotų, grįžtų ir susimokėtų, bet jie nekreipė dėmesio. Grįžusi paskambinau policijai.“
Grįžę į butą vyrai spėjo išgerti tik tris alaus butelius, kai į buto duris pasibeldė ilgapirščio ieškantys pareigūnai.
M. Puzinas buvo uždarytas į areštinę, ten jis buvo pralaikytas beveik 48 val., tiek, kiek maksimaliai galima laikinai įkalinti žmogų be teismo sprendimo.
Prašė pasigailėjimo
Kadangi įtariamasis kaltės neneigė, byla buvo staigiai ištirta ir perduota teismui. Kaltinamasis kaltės neneigė ir sakė nuoširdžiai besigailintis dėl to, ką padarė.
Praėjus kelioms dienoms po vagystės jis net pabandė atlyginti padarytą žalą, pardavėjai nunešė 10 eurų. Ši atsisakė pinigus paimti, todėl M. Puzinas juos tiesiog paliko ant prekystalio ir išėjo. Ji tuomet iškvietė policiją ir 10 eurų perdavė pareigūnams. Jau išnagrinėjus bylą, 6,20 Eur buvo perduoti parduotuvei, o 3,80 Eur grąžinti jų savininkui.
Kadangi M. Puzinas iki tol jau buvo 9 kartus teistas už vagystes, sukčiavimą, viešosios tvarkos pažeidimus, turto sugadinimą bei yra pripažintas pavojingu recidyvistu, jam už 4 butelių vagystę skirtas 9 mėnesių laisvės atėmimas. Kadangi jis savo kaltę pripažino, bausmė sumažinta trečdaliu – iki pusmečio.
Toks sprendimas pačiam M. Puzinui pasirodė per griežtas, todėl jis nuosprendį apskundė, prašydamas palikti jį laisvėje ir suteikti šansą pasitaisyti.
„Suprantu, jog esu neseniai grįžęs iš kalinimo įstaigos, tačiau stengiuosi surasti darbą bei nebūti išlaikomas valstybės, nekartoti nusikaltimų, būti padorus pilietis. Suvokiu alkoholio žalą. Noriu gydytis nuo alkoholizmo, išvykti į reabilitacijos centrą „Naujas gyvenimas“, būti laisvėje, reabilituotis, dirbti, mokytis, įgyti profesiją. Dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailiuosi. Kalėjimas nėra ta vieta keisti žmogų, nes ten patiriama daug streso bei neapykanta valdžiai“, – savo skundė rašė nuteistasis.
Malonės nesulaukė
Tačiau Panevėžio apygardos teismo teisėjai nebuvo gailestingi ir nusprendė, kad tenkinti nuteistojo skundo nėra jokio pagrindo. Jie atkreipė dėmesį, kad jis jau ne kartą teistas, sėdėjęs kalėjime, o iš jo išėjo tik 2022 lapkričio 4 d.
„Jam ne kartą buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat buvo skiriamos švelnesnės bausmės bei taikytos jo teisinę padėtį lengvinančios nuostatos – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau M. Puzino elgesiui tai jokios teigiamos įtakos nedarė, nes jis ir vėl nusikalsdavo“, – savo sprendime akcentavo teisėjai.
Teisėjų įsitikinimu, nuteistojo kalbos apie norą susirasti darbą bei gydytis nuo alkoholizmo, tėra deklaratyvus teiginiai, kuriais tikėti nėra jokio pagrindo.
„Nors nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, jog jo nusikalstamam elgesiui įtaką daro alkoholio vartojimas, tačiau kaip matyti, jis šios problemos nesprendžia, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, o toliau, žinodamas ir suvokdamas alkoholio vartojimo žalingumą ir neigiamą įtaką jo elgesiui, sąmoningai veikia, ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų ir vykdo nusikaltimus. Dėl to teismas daro išvadą, kad nuteistajam M. Puzinui bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę“, – pasisakė teismas.
Kodėl taip griežtai?
Nors Lietuvoje už vagystes iki 150 eurų taikoma tik administracinė atsakomybė ir į kalėjimą nesodinama, M. Puzino atvejis kiek kitoks – jis alų grobė matant pardavėjai.
Tai traktuojama kaip atviroji vagystė, tuomet nesvarbu, kokia yra pavogto daikto vertė, už tai bet kokiu atveju keliama baudžiamoji byla.
Logika čia tokia: atvira vagystė neva yra pavojingesnė už paprastą, nes pirmoji bet kada gali peraugti į smurtinį apiplėšimą. Tačiau ne vienas ne vienas teisininkas tokią logiką vertiną skeptiškai.
Štai šį pavasarį, diskutuojant dėl daugybės Baudžiamojo kodekso straipsnių švelninimo, kalbėta ir apie atvirąją vagystę. Įstatymo rengėjai pripažino, kad šis nusikaltimas nėra akivaizdžiai pavojingesnis už paprastą vagystę ir neturėtų būti prilygintas apiplėšimui. Todėl buvo nuspręsta kiek sušvelninti bausmę ir nuo birželio 1 d. už atvirąją vagystę gresia laisvės atėmimo bausmė ne iki 6 metų, kaip buvo anksčiau, o iki 4 metų.
Tiesa, tai gana kompromisinis variantas, nes Teisės instituto mokslininkai savo oficialioje nuomonėje siūlė išvis atsisakyti atskiro baudimo už atvirąją vagystę.
„Į akis krenta tai, kad galbūt per smulkmeniškai į atskirą dalį nuo paprastos vagystės išskirta atviroji vagystė. Nemanome, kad šių veikų pavojingumas ir pobūdis taip reikšmingai skirtųsi, kad jas būtų prasminga atskirti“, – savo požiūriu dalinosi Teisės instituto mokslininkai, bet išgirsti nebuvo
