Seimas, nusprendęs pritarti šalies vadovės pasiūlymams, įstatyme įtvirtino, kad priimtus teisės aktus pasirašo tam įgaliojimus turintys subjektai teisės aktų nustatyta tvarka ir šie dokumentai, išskyrus įstatymus ir kitus Respublikos Prezidento pasirašomus teisės aktus, gali būti pasirašomi Teisės aktų informacinėje sistemoje saugiu elektroniniu parašu.
Seimas nusprendė pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priimti grąžintą pakartotinai svarstyti Teisėkūros pagrindų įstatymą su visomis šalies vadovės pateiktomis pataisomis. Už tai, kad įstatymas būtų su visais Respublikos Prezidentės pasiūlymais balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 22 parlamentarai.
Respublikos prezidento patarėja Rasa Svetikaitė, pristatydama šalies vadovės Dalios Grybauskaitės dekretą, atkreipė dėmesį, kad pagal priimtą įstatymą visi priimti teisės aktai pasirašomi Teisės aktų informacinėje sistemoje saugiu elektroniniu parašu, registruojami ir oficialiai paskelbiami Teisės aktų registre, o vienas atspausdintas elektroniniu parašu pasirašyto teisės akto egzempliorius saugomas teisės aktą priėmusio subjekto šio subjekto nustatyta tvarka. Pasak Respublikos Prezidento patarėjos, tokiu būdu būtų visiškai atsisakoma įstatymų ir kitų teisės aktų autentiškų tekstų pasirašymo ranka, įteisinant vienintelį galimą jų pasirašymo būdą – pasirašymą elektroniniu parašu.
„Įstatymų ir kitų teisės aktų pasirašymas ir oficialus paskelbimas nėra vien simbolinis veiksmas. Tai yra būtina jų įsigaliojimo sąlyga ir svarbi Konstitucijos viršenybės užtikrinimo prielaida“, – teigė R. Svetikaitė. Kaip tvirtino pranešėja, pagal Konstituciją negali būti oficialiai paskelbiami ir įsigalioti įstatymai, kurie nebuvo nustatyta tvarka pasirašyti nurodyto pareigūno, taip pat negali oficialiai būti paskelbiami ir įsigalioti įstatymai, kuriuos pasirašė pareigūnas, kuris pagal Konstituciją neturi tokių įgaliojimų.
„Valstybės vadovo įgaliojimai, susiję su valstybėje priimtų teisės aktų pasirašymu, atsižvelgiant į teisinę šio veiksmo reikšmę ir ypatingą valstybės vadovo teisinį statutą, tradiciškai visose valstybėse yra siejami su autentiško teisės akto teksto pasirašymo valstybės vadovo originaliu parašu ir dokumento išsaugojimu, turinčiu reikšmę valstybės teisinei sistemai, istorijai, mokslui. Tik tokiu būdu yra užtikrinama, kad atitinkamą teisės aktą pasirašė būtent valstybės vadovas, o ne kitas asmuo ir taip garantuojamas teisės akto autentiškumas“, – teigė prezidentės patarėja.
Seimas birželio 28 d. priimtu Teisėkūros pagrindų įstatymu visą teisėkūros procesą – pradedant teisėkūros iniciatyvos pareiškimu ir teisės akto projekto parengimu ir baigiant teisės akto pasirašymu ir paskelbimu – nusprendė perkelti į elektroninę erdvę. Pagal priimtą įstatymą teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre bus laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Teisės aktų registro veiklos pradžia numatoma nuo 2012 m. gruodžio 1 d., įstatymas įsigalios 2013 m. kovo 1 d.
Kaip anksčiau yra teigęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, įstatymai ir kiti teisės aktai yra visos Tautos nuosavybė, todėl Teisėkūros pagrindų įstatymu siekiama, kad šis procesas būtų skaidrus, prieinamas visuomenei elektroninėje erdvėje nuo pat teisėkūros iniciatyvos paskelbimo iki teisės akto priėmimo ir paskelbimo Teisės aktų registre. „Ko gero, būsime vieni moderniausių pasaulyje, kai visą teisėkūros procesą bus galima vykdyti ir stebėti nemokamai prisijungus prie Seimo Teisės aktų informacinės sistemos“, – tvirtina S. Šedbaras.