Kai tik atsirado galimybė gauti 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, Akmenės rajono savivaldybė neturėjo jokių abejonių, kam pirmiausia sieks gauti finansavimą. Šios pastangos davė puikių rezultatų ir paskatino toliau domėtis ES struktūrinių paramos galimybėmis.
Be ES paramos nieko nebūtų
Paragių dvaro istorija mena XVIII a. pabaigą – to meto laikmečiui būdingą planinės struktūros pastatą pastatė Lazdynų Pelėda pasivadinusių rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės senelis, o vėliau perėmė tėvas, provincijos dailininkas, dvarininkas Nikodemas Erazmas Ivanauskas.
Manoma, kad XIX a. pradžioje dvaras išgyveno gaisrą, tad šiuo metu išlikę pastatai buvo tuo metu perstatyti. Ivanauskų šeima nuolat blaškėsi po pasaulį, tačiau vėliau, jau gimus būsimoms rašytojoms, ilgesniam laikui apsistojo dvare. Antrojo pasaulinio karo metais šeimos turtas buvo nacionalizuotas ir priklausė Tryškių kolūkiui. 1966 m. dvare įsteigtas Lazdynų Pelėdos muziejus, tačiau praktiškai per visą savo istoriją jis nė karto nebuvo atnaujintas.
„Nė iš tolo be ES paramos, − sako Lazdynų Pelėdos muziejaus-ekspozicijos vadovė Janina Čibirienė ir čia pat priduria: − Akivaizdu, kad Lietuva be ES paramos apskritai nieko nebūtų padariusi“.
Negali netikėti, kai čia pat matai iliustraciją – Akmenės rajono savivaldybės įgyvendintą projektą „Paragių dvaro tvarkyba ir jo pritaikymas turizmo reikmėms“, kuriam buvo skirta 258 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų paramos.
Džiugina ir koncertų sale virtusi daržinė, ir edukacinė erdvė − pirtis
Projekto metu restauruoti ir sutvarkyti bene visi Paragių dvaro pastatai – muziejus, klėtis, pirtis, daržinė bei juos supanti teritorija. O iki tol Akmenės rajono savivaldybės administracija vos spėjo gelbėti senstančius ir tręštančius dvaro sodybos pastatus. Per keliolika metų pavyko tik perdengti pastatų stogus, tačiau ir tai negelbėjo.
J. Čiburienės teigimu, jei gyvenamasis pastatas dar laikėsi, tai pagalbiniai pastatai, tokie kaip daržinė jau ilgą laiką nebeatliko nei estetinių, nei praktinių funkcijų, − buvo tiesiog sukritę ir sugriuvę.
Atlikus renovaciją, pastatai nuo lietaus apsaugoti ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios – šiuo tikslu įrengtos nuogrindos. Muziejaus ir klėties pastatuose įrengta nauja elektros instaliacija, restauruotos durys, sumontuota apsaugos sistema. Atkurtos ir unikalios detalės – langinės, atviras balkonas, sutvarkytos krosnys, įstiklinta veranda, kai kur – pakeistos grindys. Nemaža dalis investicijų teko liepų alėja vadinamo parko tvarkymui – čia atnaujinti keliai, nutiesti takeliai.
Paklausta, kokius lankytojams svarbiausius akcentus išskirtų, muziejininkė neabejoja, kad tai sugriuvusios daržinės vietoje pastatyta vasaros koncertų salė, tinkama ir spektakliams, ir parodoms, ir įvairaus pobūdžio renginiams. „Džiugina ir sutvarkyta senovinė dūminė pirtis, kurioje profesionalūs pirtininkai gali vesti edukacinius užsiėmimus kelioms dešimtims lankytojų“, − pasakoja ji.
Turi daug planų
O lankytojai, vos prasidėjus vasarai, į Paragių dvaro sodybą tiesiog plūste plūsta. Didžiausio lankytojų srauto muziejus sulauks, žinoma, renginiuose, iš kurių pats svarbiausias – Šv. Roko atlaidų išvakarėse vykstanti tradicinė vasaros šventė „Sugrįžimai į Paragius“.
J. Čiburienė įsitikinusi, kad šios Ūkio ministerijos administruojamų ES struktūrinių fondų investicijos – ne paskutinės, pasiekusios jos atstovaujamą muziejų-ekspoziciją. „Turime planų atstatyti buvusį kumetyną ir įrengti jame svečių namus, kurių dabar labai trūksta. Galvojame ir apie tai, kad galėtume atkurti kluoną“, − sako specialistė.
Jos nuomone, Paragių dvaro sodyba galėtų virsti ramybės oaze visiems skubantiems ir ieškantiems poilsio. „Jau apie tai kalbėjome ir su Akmenės rajono savivaldybe, ir su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, o kaip viskas bus – dar pamatysime“, − teigia ji.