„Tiesa” pasidomėjo, kaip lietuvių šeimų atžaloms sekasi britiškose mokyklose ir su kokiomis problemomis jie susiduria bei koks pedagogų požiūris į mokinius lietuvius. Nuomonės – neveinareikšmiškos, o socialiniuose tinkluose atliktos apklausos rezultatai – nustebino.
Kalbintos Ritos teigimu, jos sūnus buvo skriaudžiamas mokykloje vien dėl to, kad serga sunkiastmos forma. Vaikas, būnant vos 11 – os metų, turėjo gerti stiprius hormoninius vaistus, padedančius jam kovoti su klastinga liga, o tai darė įtaką berniuko išvaizdos pokyčiams.
Apkūnumas ir plaukuotumas, anot moters, buvo pagrindinės priežastys, kodėl vaiką mokykloje fiziškai skriaudė ir gniuždė psichologiškai. Mokiniai jį pravardžiuodavo “stora kiaule”, o viena mokytoja dėl gana ilgų vaiko plaukų nuolat kartodavo, kad jo plaukai tinkami grindims plauti.
Rita ne kartą lankėsi mokykloje ir bandė vaiką ginti nuo skriaudėjų, tačiau tikino, paguodos ir pagalbos iš mokyklos administracijos nesulaukusi. Moters teigimu, mokyklos pedagogai ir vadovai net ir po to, kai vaikas buvo stipriai sumuštas kito lietuvio berniuko ir vos neatsidūrė ant operacinės stalo, nesiėmė jokių veiksmų ir neieškojo problemos sprendimo.
„Mokykloje dirbo viena lietuvė mokytoja, ji man vis sakydavo: „Rita, keisk mokyklą, nes čia betvarkė ir kitaip nebus”. Bet tai juk ne taip paprasta. Vietų gretimose mokyklose nebuvo. O ir aš vaiką leidau į prestižinę karalienės finansuojamą berniukų mokyklą. Pradėjau bijoti ir galvoti, kad kitur gali būti tik blogiau. Juk kitas pasirinkimas buvo valdiška mokykla… Nenorėjau vaiko leisti į prastą mokyklą.”
Mama netikėjo
Anot moters, lemiamą sprendimą keisti mokyklą jai padiktavo pats gyvenimas. Vaikas vengė lankyti mokyklą, mamai teko daug benmdrauti su socialiniais darbuotojais… Visa tai kainavo daug sveikatos. Tad moteris ryžosi kardinaliems pokyčiams, tačiau ir persikėlus gyventi į kitą vietą rūpesčiai nesibaigė.
„Persikraustėme gyventi į naują namą. Ant vaiko sąsiuvinio viršelio pakeičiau seną namų adresą į naują, o ir sūnus apie gyvenamosios vietos pakeitimą pranešė mokyklos administracijai. Tačiau vieną dieną man paskambino iš senosios mokyklos ir pasikvietė į susitikimą. Ten manęs jau laukė socialinės darbuotojos.” – atviravo Rita.
Moteris teigė, kad mokyklos administracija nepakeitė mokyklos valdymo sistemoje šeimos pasikeitusio namo adreso, o senuoju – buvo gaunami laiškai su įspėjimais dėl sūnaus nelankomumo. Rita pripažino faktą, kad vaikas praleisdavo pamokas, tačiau toks sprendimas būdavo primtas visuomet su jos žinia. Rita sūnaus į mokyklą neleisdavo, nes išgyvendavo dėl jo sveikatos ir galimų astmos priepuolių. Nors į greitosios pagalbos medikus moteris kreipėsi ne kartą, jokių išrašų medikai neduodavo.
Rita piktinosi, kad jai ne kartą teko atsivesti su savimi į mokyklą advokatę, atsinešti visas receptinių sūnui skirtų medikamentų dėžutes, medicininius įrenginius, dokumentus, įrodančius, kad jos vaikas serga sunkia astmos forma dar nuo vaikystės.
Po sunkios kovos ir išlietų ašarų, moteris įrodė, kad buvo teisi, tačiau pakeitė mokyklą ir šiuo metu kartu su sūnumi džiaugiasi, kad pagaliau ryžosi pasikeitimams.
Mokyklose apstu utėlėtų vaikų
“Tiesa” susisiekė ir su kita lietuve, kuri taip pat sprendžia panašias bėdas kaip ir Rita. Pakalbinta vienuolikmetės mergaitės mama, vardu Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) tikino, kad jau penkerius metus kovoja su vis pasikartojančia problema – utelėmis.
„Užtenka vieno vaiko, kad užsikrėstų visa mokykla” – pasakojo moteris. Anot Mildos, į mokyklą kreipusis ne vieną kartą, tačiau nesulaukusi tinkamos reakcijos. Moteris prašė mokyklos valdybos išsiuntinėti laiškus vaikų tėvams dėl utėlių, tačiau rezultatų sulaukusi tik po 3-4 dukros užsikrėtimų.
„Parėjo dukra su utelėmis, išploviau su specialiomis priemonėmis, išgydžiau, išėjo į mokyklą ir vėl tas pats. Kitam vaikui gali knibždėti visa galva utėlėmis, bet mokyklos nesiima jokių priemonių šiai problemai spręsti” – kalbėjo moteris.
Tai ne vienintelė problema, su kuria leisdama dukrą į mokyklą susidūrė lietuvė. Nemalonumų sukėlė praėjusiais metais ir rengta šeimos šventė, kai praėjusiais metais nutarė atšokti savo vestuves. Mokyklos administracija, nepatvirtino leidimo ir neleido dukrai išvažiuoti kartu su mama į Lietuvą švęsti svarbios šventės. Moteris nepaklausė mokyklos prieštaravimų ir dukrą vis tiek išsivežė.
Šis poelgis moteriai kainavo nemažai laiko ir sveikatos, tačiau baudos ji išvengė. Užteko kelis kartus susitikti su socialiniais darbuotojais. Nors ir labia pyko ant mokyklos vadovybės, tačiau dideliems pokyčiams nesiryžo. Ji nusprendė nekeisti mokyklos, nes suprato, kad kitose ugdymo įstaigose situacija nebus geresnė, o sistema ir taisyklės vienodos visur.
„Dukra gali praleisti pamokas mokykloje tik artimųjų žmonių mirties atveju ar jei pati sunkiai serga. Tačiau net jei ir serga, temperatūra turi būti aukštesnė nei 38 laispniai, kitaip vesti į mokykla būtina. Nepateisinama, net jei tėvai serga. Jei vaikas sveikas, jis privalo ateiti į mokyklą.” – mokyklos taisykles vardijo Milda, tačiau su jos moteriai atrodo absurdiškos.
Mamų nuomonė ne vieninga
Tuo tarpu didžioji dauguma socialiniuose tinkluose pakalbintų mamų teigė, kad yra patenkintos švietimo sistema Anglijoje ir jokių problemų mokyklose jų vaikai nepatiria.
„Man labai patinka UK švietimo sistema, neturiu, ko prikibti ir atostogų laikas labai gerai paskirstytas. Vaikai laimingi, su noru į mokyklą eina, o ko daugiau bereikia?” – retoriškai klausė moteris, kuriai pritarė dešimtys mamų.
Visgi keletas mamų patvirtino, kad didžiausia problema mokyklose yra utėlės, ir kad yra tekę gauti baudų dėl nelankomumo, kurios siekė 85 svarus už vaiką. Viena mama pareiškė: „Vaikams draudžiama naudotis tualetu per pamokas, kurios trunka po dvi valandas. Ar tai ne sadizmas?”, - tačiau pakalbinta „Tiesos” ir kitų mamų, daugiau detalių pateikti atsisakė.
Mokytojos iš angliškos mokyklos atsakas
Angliškoje mokykloje Newham rajone dirbanti pradinukų mokytoja Natalija „Tiesai” taip pat patvirtino, kad utėlės yra didžiulė problema mokyklose, tačiau dėl įstatymų spragų ši situacija nėra tinkamai valdoma.
Mokytoja teigė kasmet mokykloje atsiranda bent vienas utelėmis užsikrėtęs vaikas. Nuo jo, žinoma, užsikrečia greitai ir kiti. Pagal šalies įstatymus mokyklos valdyba neturi teisės išsikviesti užsikrėtusio vaiko tėvų pašnekesiui, o juo labiau vaiką tikrinti. Viską, ką gali padaryti mokyklos administracija – tai išsiuntinėti laiškus visiems tėvams, neįvardinant užkrėsto vaiko tapatybės.
Mokytoja taip pat pakomentavo pirmosios mamos aprašytą situaciją dėl tyčiojimosi iš vaiko. „Bent jau mano mokykloje tyčiojimosi vienas kito atžvilgiu nėra. Kiekvienas skirtingai supranta, kas yra tyčiojimasis. Labai daug kas priklauso nuo tėvų mentaliteto. Buvo pasitaikiusi situacija, kai musulmonas vaikas krikščionį vaiką vadino kiaule, todėl kad pastarasis valgo kiaulieną. Bet viskas prasidėjo nuo to, kad krikščionis jį avinu pravardžiuodavo.”Mokytoja įsitikinusi, kad visada reikia tinkamai įvertinti situaciją ir nepulti priimti skubotų sprendimų.
Taip pat mokyklos darbuotoja pasidalino problema, susijusia su vaikų atostogomis. Labai dažnai pasitaiko situacija, kad Lietuvoje vasaros atostogos jau būna prasidėjusios, o Anglijoje dar ne. Tad tėvai sumano vaiką pasiimti keletu savaičių anksčiau nei priklauso. Mokytoja savo mokykloje yra netgi paruošusi iškabą lietuviams tėvams, kurioje raginama laikytis lankomumo rėžimo, kitaip bus skiriamos baudos – 60 svarų už praleistą dieną.
Lituanistinio skyriaus vadovės įžvalgos
Savo patarimais ir įžvalgomis su „Tiesa” dalinosi ir Londone įsikūrusios Lituanistinės ir menų mokyklos „Moksliukas” Lituanistinio skyriaus vadovė Gytė Eismontienė:
Utėlės
„Mokykla pastebėjusi požymių, kad vaikas gali jų turėti, paprastai informuoja tėvus laišku, kartu pridedant praktinius elementarius nurodymus, kaip galima jas išnaikinti.
Manyčiau, specialaus tikrinimo – t.y. kuomet tuo tikslu būtų tikrinami vaiko plaukučiai ir nereikia. Pakanka mokytojai pastebėti, kad vaikas dažnai kasosi galvos odą ir jau įtarti, kad galbūt yra utėlių. Tuomet informuojami tėvai.
Paprastai gavę laišką tėveliai įsibaimina, kad jau kažkur „siaučia” utėlės, o jei tokių laiškų ne vienas per metus gaunamas, susidaro įspūdis, kad tos utėlės pastoviai klasėje „siaučia”. Tačiau labai galimas daiktas, kad jūsų vaikas ir neužsikrės, o gaunami įspėjimai bus puiki prevencija.
Kaip mama, galėčiau pridurti, kad skalaujant vaiko plaukučius arbatmedžio aliejaus turinčiu kondicionieriumi galima apskritai užkirsti kelią utėlėms „apsigyventi” jūsų vaiko galvelėje, nes jos paprasčiausiai „nemėgsta” šio eterinio aliejaus kvapo. ”
Patyčios
„Mūsų mokykloje mokosi lietuviai vaikai, t.y. kalbantys lietuviškai. Yra ir mišrių šeimų vaikučių. Tačiau nepastebėjome tokių atvejų, jog bendraklasiai tyčiotųsi iš prasčiau kalbančiojo, ar kalbančio su akcentu. Čia visi susirenka būtent tokiu tikslu – tobulinti lietuvių kalbos, nes visiems yra sunkumų kažkurioje srityje: kas prasčiau moka rašyti, ar skaityti, ar kalbėti. Tad visi esame kaip ir „vienoje valtyje”, visi tobulinamės.
Angiškoje mokykloje tarp vaikų visada yra trintis, tačiau patyčios šioje šalyje yra labai nepageidautinas reiškinys ir jei taip atsitinka, mokykla paprastai reaguoja labai atsakingai. Vėl gi, tai priklauso nuo mokyklos, nuo jos mokytojų, tačiau jei vaikas pasijuto, kad jį užgaulioja, būtinai turi kreiptis į savo mokytoją. Jokiu būdu nesiimti iniciatyvos pačiam kažką „sutvarkyti”. ”