Tiesa, eisenos metu neišvengta kuriozų. Nešini plakatais ir vėliavomis susirinkusieji ne tik dainavo dainas, skandavo savo mokymosi įstaigų pavadinimus, bet ir vis kartojo, kad „Studentai – maladiec (liet. šaunuoliai). Kodėl buvo pasirinktas būtent toks šūkis, paaiškinti jie negalėjo. Pasak kalbintų studentų, taip skanduoti nuspręsta ekspromtu.
Skundėsi dėmesio stoka
DELFI kalbinti studentai pasakojo, kad nors jų gyvenimas ir nėra blogas, jie pasigenda visuomenės dėmesio ir supratimo, kad yra lygiai tokia pat svarbi visuomenės grupė kaip ir kitos.
„Norime parodyti, kad studentas irgi yra žmogus. Būna, kad mus laiko nuliais. Todėl norime pranešti visuomenei, kad esame jėga“, – sakė studentas Deividas Daukšys iš Vilniaus verslo kolegijos.
„Studentai irgi turi savo balsą visuomenėje, gali daug pasiekti. Turime problemų, bet susitvarkome, gyvename ir džiaugiamės“, – jam antrino Donatas Šiurkus iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Anot vaikinų, studentai neretai yra pamirštami, tad eisena jie norėjo parodyti, kad Vilniaus studentija vis dar yra gyva ir atkreipti dėmesį į studentų problemas.
Norėtų bent 500 Lt stipendijos
„Studentai Lietuvoje gyvena prastai. Nors mūsų šalyje tarp 19 ir 29 metų jaunuolių yra daugiausiai studentų lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, studentų padėtis Lietuvoje yra viena prasčiausių. Ne kartą buvo kalbėta, kad tam tikrose aukštosiose mokyklose stipendijos siekia vos 27 litus per mėnesį. Ar už tiek galima išgyventi? Todėl daug studentų dirba, o dėl to nukenčia jų mokslai. Džiaugiuosi, kad šiandien Vyriausybėje buvo pasirašyta sutartis dėl socialinių stipendijų didinimo, bendrabučių atnaujinimo, tačiau aukštojo mokslo srityje vyksta tiek daug reformų, kad darosi sunku suprasti, kas iš viso vyksta“, – atviravo Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybės prezidentas Lukas Borusevičius.
Anot jo, studento poreikiams patenkinti reikėtų 1000 litų per mėnesį. Tačiau jis nemano, kad valstybė turėtų visiškai išlaikyti studentus. Anot vaikino, būtų galima mokėti bent 700 litų skatinamąją stipendiją.
Kiek kuklesnę poziciją šiuo klausimu išsakė kitų kalbintų aukštųjų mokyklų atstovai. D. Daukšys pasakojo, kad jam per mėnesį pavyksta išgyventi už 600 litų, o D. Šiurkus pripažino, kad tokios stipendijos, kuri tenkintų studentą, jam nereikėtų dirbti ar prašyti pinigų iš tėvų, mūsų šalis paprasčiausiai nepajėgi mokėti.
„Sunku įsivaizduoti nedirbantį studentą. Arba valstybė bankrutuotų mokėdama stipendijas, arba studentai iš bado numirtų“, – juokavo vaikinas.
Vis dėlto jo kolega iš Vilniaus verslo kolegijos patikino, kad Vilniuje galima išgyventi ir už vos už 600 litų.
„Už 600 litų aš kartu su draugu nuomojuosi dviejų kambarių butą, ir pavalgau, ir pasilinksminu. Nemanau, kad studentai Lietuvoje gyvena blogai“, – prasitarė vaikinas.
Studentų mažėja
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 141 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 99 tūkst., kolegijose – 42 tūkst.
Palyginti su praėjusiais 2013–2014 mokslo metais, studentų skaičius aukštosiose mokyklose sumažėjo 10 tūkst., arba 6,7 procento.
Lietuva pagal gyventojų išsilavinimą lenkia daugelį Europos šalių. 2013 m. 51 procentas 30–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą (2012 m. – 49 proc.). Siekti aukštojo mokslo pasirenka beveik pusė abiturientų. 2013–2014 mokslo metais aukštojo mokslo siekė 42 procentai 20–24 metų amžiaus jaunuolių (2012–2013 m. – 44 proc.).
Populiariausios studijų sritys – vadyba ir verslo administravimas
Populiariausios studijų sritys universitetuose išlieka vadyba ir verslo administravimas. Tapti šios srities specialistais 2013–2014 mokslo metais siekė penktadalis (19,8 tūkst., arba 19 proc.) universitetų studentų, 13,9 tūkst. (13 proc.) studijavo socialinius ir elgsenos mokslus, po 10,5 tūkst. (10 proc.) – mediciną ir teisę, 9,6 tūkst. (9 proc.) – inžineriją ir inžinerines profesijas. Kolegijose vadybą ir verslo administravimą studijavo 16,6 tūkst. (38 proc.) studentų, 6,3 tūkst. (15 proc.) – inžineriją ir inžinerines profesijas, 5,1 tūkst. (12 proc.) – sveikatos priežiūrą.
2013 m. rudenį 47 procentai universitetų ir 55 procentai kolegijų studentų studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose.
Šalyje yra 47 aukštosios mokyklos – 23 universitetai ir 24 kolegijos. 2013 m. aukštosios mokyklos parengė 39 tūkst. specialistų: iš jų 11 tūkst. kolegijose įgijo profesinio bakalauro laipsnį, 18 tūkst. universitetuose įgijo bakalauro, 8,6 tūkst. – magistro, 423 – mokslo daktaro laipsnį, 813 absolventų, baigusių laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.
2013–2014 mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 5,5 tūkst. studentų užsieniečių, jie sudarė 3,7 procento visų šalies aukštųjų mokyklų studentų. Palyginti su 2012–2013 mokslo metais, užsieniečių studentų padaugėjo 535, arba 10,9 procento. Daugiausia studentų užsieniečių atvyko iš Baltarusijos (1,7 tūkst., arba 31,6 proc.), Ispanijos (297, arba 5,4 proc.), Rusijos Federacijos (261, arba 4,8 proc.), Indijos (237, arba 4,3 proc.), Nigerijos (221, arba 4 proc.) ir Ukrainos (189, arba 3,5 proc.). Studentai užsieniečiai dažniausiai rinkosi verslo administravimo, medicinos ir humanitarinių mokslų studijas.
Eurostato duomenimis, 2012 m. 15,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių studijavo kitų Europos šalių aukštosiose mokyklose. Palyginti su 2011 m., jų skaičius išaugo 2,9 tūkst., arba 22,8 procento. 2012 m. daugiausia lietuvių studentų studijavo Jungtinėje Karalystėje (51,4 proc.), Danijoje (11,7 proc.), Vokietijoje (7,8 proc.), Lenkijoje (6,6 proc.), Airijoje (4,7 proc.). Palyginti su 2011 m., Portugalijoje studijuojančių lietuvių skaičius išaugo penkis kartus, Airijoje – 1,8 karto.