„Tada paprašė paskaičiuoti, patikslinti lėšas. Lygiai taip pat ir mes supratome, kad šiandien tai turėtų baigtis, mes pagal jau atrinktas konkrečias savivaldybes patikslinome finansinę situaciją, yra sumažėjimas iki 3,75 mln. eurų nuo 4,6 mln. eurų, bet šiandien vėl iškilo neaiškumai, nes nenori niekas skirti tų pinigų mums“, - žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Posėdyje finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad projektas nesuderintas su Finansų ministerija.
„Iš tikrųjų tai nėra, švelniai tariant, tobulai parengta metodika, nėra apmąstyta, juo labiau, kad taip iki šiol aš ir nežinau, negirdėjau atsakymo, o kaip Švietimo ir mokslo ministerija ruošiasi šitą žingsnį finansuoti“, - sakė ministras.
„Čia yra pasakymas vieno ministro prieš kitą - aš manau, kad yra pasirengta, aš išklausiau tą metodiką ne vieną kartą, galiausiai gi ne ministras ir ne žmogus iš gatvės ruošia metodiką, tai skaičiuoja profesionalai“, - R.Šadžiaus kritiką žurnalistams komentavo A.Pitrėnienė.
Ji prisipažino nežinanti, ar eksperimentas vyks.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengta eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika nuo kitų metų pradžios, planuojama, būtų įgyvendinama penkiose ministerijos atrinktose savivaldybėse. Konkrečios savivaldybės kol kas neskelbiamos.
Pagal šią metodiką bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimo principas yra kitoks negu mokinio krepšelio. Ugdymo lėšos skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, mokymo priemonėms, – kiekvienam mokiniui.
Tikimasi, jog tai padės išsaugoti adekvatų mokyklų finansavimą, mokyklose stiprės ugdymo kokybė, neliks konkuravimo tarp mokyklų dėl kiekvieno mokinio krepšelio, aiškina ministerija, taip pat tai esą leistų užtikrinti pakankamą ugdymo finansavimą jungtinėse klasėse.
Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1-10 klasėse - 9 mokiniai, 11-12 klasėse - 15 mokinių. Jei klasėje yra mažiau mokinių, bus skiriama dalis krepšelio.
Ministrė aiškino, kad papildomai lėšų eksperimentui reikia norint geriau finansuoti mažas mokyklas.
„Taigi yra nepakankamas finansavimas šiandien, ir jeigu mes galvojame, kad mažose mokyklose turi atsirasti galimybė ugdymo planą įgyvendinti, tai mes kalbame apie tam tikras papildomas lėšas, kitaip neišeina“, - žurnalistams trečiadienį sakė A.Pitrėnienė.
Atsižvelgus į pilotinio projekto savivaldybėse rezultatus, būtų sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.