„Jau 5 su puse metų mokausi Maskvos valstybiniame industriniame universitete nuotoliniu būdu. Vasario 24 diena buvo paskirta susitikimui su užsieniečiais. Buvo atvažiavę studentai ir iš Latvijos, ir iš Lietuvos, turėjome apsiginti bakalauro darbus. Tai buvo pirmas kartas, kai lankėmės universitete gyvai, tačiau visi dėstytojai, administracijos atstovai mums sakė ne „Jūs“, o „tu“. Visas tas požiūris į mus buvo menkinantis: „ko tu čia stovi?“, „kaip atsibodai“ ir taip toliau. Mes nusprendėme į tai nekreipti dėmesio, tačiau tai, kas vyko toliau, mus dar labiau nustebino“, – pasakojo ji.
Būtent tądien ji turėjo apsiginti savo bakalauro darbą, kurį metus laiko kruopščiai rašė prižiūrint to paties universiteto dėstytojai.
Nusivylė kokybe
„Kai atėjau į auditoriją, komisija buvo pasiskirsčiusi į dvi dalis. Vienoje pusėje sėdėjo du vyrai, kitoje – viena moteris – Irina Merkulina. Ginti savo darbą turėjau pas ją. Kaip gali būti komisija iš vieno žmogaus? Kol aš jai pasakojau apie savo darbą, ji naršė po „Viber'į“, su kažkuo susirašinėjo. Kai baigiau savo pristatymą, dar praėjo kelios sekundės, kol ji suprato, kad nebešneku. Nieko nepaklausė, tik pasakė, kad mano darbe yra klaidų. Įdomu tai, kad darbą ji tik pervertė, užtruko gal 3 sekundes, į priedus net nepažiūrėjo. Man pasakė, kad mano bakalaure apžvelgta tema apie finansų valdybą yra visiškai netinkamai parinkta. Bandžiau apsiginti, sakiau, kad man to reikėjo tam, kad būtų sumažintos išlaidos, bet ji tik numetė mano diplomą sekretorei sakydama, kad nesupranta, kaip mes juos rašome.
Kai I. Merkulina sužinojo, kas kuravo mano diplomo rašymą, ji ėmė šmeižti mano darbo vadovę, esą ši visiškai neturi kompetencijos užsiimti tokia veikla. Ji neleido man nieko pasakyti, universiteto viduje mezgasi tokios intrigos, kad baisu. Kam tada jie neišmeta iš universiteto tų žmonių, kurie neturi kompetencijos vertinti darbus?“, – retoriškai klausė Natalija. Jos darbas buvo įvertintas 3 balais iš 5.
Tik vėliau moteris perskaitė ir daugybę neigiamų atsiliepimų apie šią mokymosi įstaigą.
Su darbo vadove susitikti nepavyko
„Lietuvoje yra šio universiteto skyrius, tačiau paskaitos ten nevykdavo, tiesiog gaudavome užduotis, jas turėdavome padaryti specialioje sistemoje. Net ir Lietuvoje dirbantys universiteto atstovai sakė, kad su Maskvoje esančiais kolegomis susikalbėti labai sunku – tiesiog loja ant jų. Akivaizdu, kad jie negerbia studentų, negalvoja apie tai, kad mes jiems uždirbame atlyginimą“, – piktinosi mergina.
Už rinkodaros studijas ji kasmet mokėjo apie 1159 eurų.
Paklausta, ar po darbo gynimo kalbėjo su savo vadove, ji patikino, kad jos universitete tądien nerado.
„Man sakė, kad dažniausiai jos nebūna, ji yra labai užsiėmusi. Galvojau, dar skambinsiu jai. Darbo vadovė man sakė, kad mano darbas – kokybiškas, kad jau galiu jį įrišti ir važiuoti jo ginti“, – pasakojo ji.
DELFI pavyko išsiaiškinti, kad Maskvos valstybinis industrinis universitetas Lietuvoje galimai veikia nelegaliai – be Švietimo ir mokslo ministerijos leidimo.
Įtarimų nekilo: sakė, kad veikia legaliai
Natalija pasakojo prieš tai trejus metus besimokiusi Krasnojarsko universitete, Rusijos švietimo akademijos universitete. Nors sąlygos ten esą buvo visai kitokios, Natalija sakė, kad įtarimų dėl to, kad Maskvos valstybinis industrinis universitetas galimai veikia nelegaliai jai nekilo.
„Jie man sakė, kad su akreditacija ir licencija viskas yra tvarkoje. To klausiau praėjusiais metais. Vadinasi, jie mane apgavo“, – stebėjosi mergina.
Paklausta, ar ketina apskųsti gautą įvertinimą, Natalija patikino, kad kol kas tai – per brangu. Ji turėtų mokėti už kelionę į Maskvą, viešbutį.
„Esu rusakalbė, kai atvažiavau į Lietuvą, nekalbėjau lietuviškai. Į Maskvos valstybinį industrinį universitetą įstojau tam, kad nedegraduočiau. Visuomet taip ir mokiausi – nuotoliniu būdu“, – sakė ji.
Licencijos veikti Lietuvoje neturi
Dar prieš penkerius metus DELFI rašė, kad Maskvos valstybinis industrinis universitetas Lietuvoje galimai vykdo nelegalią veiklą, mat per privačią uždarąją akcinę bendrovę „Altana Consulting“ organizuoja nuotolines studijas. Šis Maskvos universitetas organizuoti nuotolinių studijų Lietuvoje negali, nes neturi tam leidimo.
Šios įmonės tinklalapyje rašoma, kad mokymo centras „Altana“, bendradarbiaudamas su Maskvos valstybiniu industriniu universitetu ruošia specialistus Lietuvos Respublikoje, šiame universitete siūlo nuotolines studijas, kurių metu gali būti įgyjamas vadybos, teisės, buhalterinės apskaitos bei taikomosios matematikos ekonomikoje bakalauro arba spec. bakalauro laipsnis.
Paties Maskvos valstybinio industrinio universiteto tinklapyje sde.ru publikuojama šio universiteto absolventų laida Klaipėdoje, apraše teigiama, kad nuotolinės studijos vykdomos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje.
DELFI susisiekti su universiteto atstovais nepavyko – į klausimus jie neatsakė.
Lietuvoje legaliai veikia tik 1 užsienio aukštoji mokykla
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, Maskvos valstybinis industrinis universitetas Lietuvoje veikia nelegaliai – be Švietimo ir mokslo ministerijos leidimo.
„Įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais nustatyta, kad trijų kaimyninių valstybių (Rusijos, Latvijos ir Lenkijos) penkios aukštosios mokyklos – Maskvos psichologijos socialinis institutas, Maskvos naujasis teisės institutas, Maskvos valstybinis industrinis universitetas, Balstogės universitetas (iki filialo įsteigimo Lietuvoje) ir Baltijos rusų institutas (dabartinė Baltijos tarptautinė akademija) – Lietuvoje vykdė studijas neteisėtu būdu. Konstatuota, kad tokiu būdu įgytos kvalifikacijos negali būti įvertintos ir pripažintos kaip besąlygiškai atitinkančios Lietuvos Respublikoje teikiamas atitinkamas kvalifikacijas. Teismų praktika įspėja: įsitikinkite, kad aukštoji mokykla pripažinta ne tik savo kilmės valstybėje, bet ir toje šalyje, kurioje vykdo studijas bei su jomis susijusią veiklą“, – anksčiau DELFI yra sakiusi SKVC vadovė Nora Skaburskienė.
DELFI primena, kad šiuo metu Lietuvoje legaliai veiklą vykdo tik viena užsienio aukštoji mokykla – Lenkijos Balstogės universiteto filialas. Visą informaciją apie legaliai Lietuvoje veikiančias aukštąsias mokyklas galima rasti nacionalinėje duomenų bazėje AIKOS.
