Kartu jie pastebi, kad mažosios gimnazijos, neteksiančios teisės mokyti vienuoliktokus-dvyliktokus, sėkmingiau paruošia abiturientus egzaminams nei daugelis didžiųjų gimnazijų, turinčių 100 ir daugiau abiturientų. Bet užkurta reforma mažiesiems negailestinga.
Pagrindinės mokyklos paliktos podukros vietoje: jei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai būtų buvę lemtingi jau šiemet, net 85-iose pagrindinėse mokyklose nuo 40 iki 84 proc. visų dešimtokų nebūtų galėję tęsti mokslų vienuoliktoje klasėje, teigia tyrimo autoriai.
Žurnalas „Reitingai“ atkreipia dėmesį, kad mokyklose vienam mokiniui tenkantis plotas įvairuoja nuo vos 0,82 kv. metrų iki vidutinio dydžio namo – net 140 kv. metrų;
Skirtingose to paties tipo mokyklose mokinio mokymo kaina svyruoja nuo 1,6 tūkst. eurų iki 11,4 tūkst. eurų per metus, teigiama tyrimo apžvalgoje.
Sektorius išgyvena krizę
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas konstatavo, kad šiuo metu švietimo sektorius išgyvena krizę.
„Aišku viena, kad šiandien padėtis yra nepavydėtina, ir malkų yra priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė švelniai tariant ilgokai, nes, kaip viršūnės pripažįsta, sutinkančiųjų nerti į šitą švietimo dilgėlyną nesimato“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Malkų yra priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė švelniai tariant ilgokai“
Žurnalo redaktoriaus vertinimu, ne savaime visa tai atsitiko.
„Jeigu išsikeliamas tikslas į istoriją įsirašyti kaip mega švietimo reformatoriais, tai negalima teigti, kad tai nepavyko. Net labai pavyko. Kunkuliuoja švietimas, ir mes čia ilgai čiaudėsime, prisiminsime, kas įvyko. Šiandien švietimo sistemoje yra daugybė rusenančių ir net liepsnojančių laužų, ir net nebeaišku, nuo ko pradėti viso šito chaoso pažabojimo ir šiokio tokio aiškumo atkūrimo darbus. Ir šiandien matysite (kandidatų į prezidentus) debatus, bet idėjų ne per daugiausiai“, – konstatavo G. Sarafinas.
„Jeigu išsikeliamas tikslas į istoriją įsirašyti kaip mega švietimo reformatoriais, tai negalima teigti, kad tai nepavyko. Net labai pavyko“
Pasak „Reitingų“ redaktoriaus, šiandien ramybės vieni kitiems linki mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, mokytojai, šeimos, jaunuoliai.
„Bet ministerijoje niekas niekam nelinki ramybės. Jie nenusiteikę sustoti. Jie kokį dvidešimtą kartą ketina lipti ant to paties grėblio. Dar nenusėdo purslai dėl tarpinių patikrinimų reformos, bet mūsų laukia nauja reforma. Rugsėjo pirmąją startuoja įtraukiojo mokymo reforma, kuriai, kaip jau beveik įprasta Lietuvoje, lygiai taip pat nepasirengta“, – sakė G. Sarafinas
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius pastebėjo, kad pas mus visos reformos švietime startuoja be rimto pasirengimo.
„Taip buvo elgiamasi ir su naujomis ugdymo programomis, kurias paleido šių metų rugsėjį. Taip buvo elgiamasi su naujų vadovėlių leidyba, kur ir šiandien dar daugybė mokinių mokosi be vadovėlių, nors šiandien jau gegužė. O atsimenate, kaip mums buvo žadėta dėl vadovėlių, kaip jie čia viską paleis per du mėnesius? Taip buvo elgiamasi su tarpininiais patikrinimais. Taip rengiamasi su regionų mokyklų optimizavimu. Čia daugiau kalbame apie 21 mokinio ribą, ir ši reforma palies 70 mokyklų Lietuvoje. Joms gresia iš gimnazijų tapti dešimtmetėmis mokyklomis“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad įtraukiojo ugdymo reformai įgyvendinti numatyta 150 mln. eurų.
„Tai yra dideli pinigai. Juos ketinama įsisavinti nuo 2023 m. iki 2028 m., bet, kai reforma yra susaistoma su didelių pinigų įsisavinimu, rezultatai visada būna apgailėtini. Tie milijonai švietime yra tarsi užkeikimas. (...)
Kas atsitinka? Teoriškai pirmoje vietoje visada švietime turėtų būti vaikas. (…) Bet praktiškai Lietuvoje pirmoje vietoje yra pinigai, milijonai, arba, paprastai tariant, jų įsisavinimas. Tai ir yra mūsų nelaimė, nes vaikai atsiduria kokioje septintoje-aštuntoje vietoje. Jeigu pirmoje vietoje yra pinigų įsisavinimas, tai natūralu, kad sistema išsikreipia“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, šiuo metu yra sunku aiškiai apibrėžti, kur mes einame švietime.
„Kai tiesiog žingsniuojame visur, arba į niekur., tada tikrai blogai jaučiamės“, – konstatavo G. Sarafinas.
Skirtumai tarp gerųjų ir silpnų mokyklų auga
Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, tokiomis aplinkybėmis daugybė mokyklų, kolegijų, universitetų ir profesinių mokyklų tiesiog moja ranka į nesibaigiančias reformas, ir tvarkosi, kaip išmano. Jo vertinimu, tai yra ir gerai, ir nelabai.
„Nors mes matome švietime makro lygmenyje daugybę nesąmonių, mikro lygmenyje turime nuostabių mokyklų – tiek pradinių, tiek progimnazijų, tiek gimnazijų, tiek profesinių, tiek kolegijų, tiek universitetų. Ir tai lemia visai ne nacionalinis lygmuo, tai lemia tų įstaigų aukšto lygio vietinė vadyba, profesionalumas, pačių mokyklų, kolegijų ir universitetų išsikelti tikslai, stiprūs mokytojų kolektyvai, motyvuoti jaunuoliai ir pozityvus šeimų indėlis“, - kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, šiandien tas puikias mokyklas jau skaičiuojame dešimtimis.
„Bet šalia to turime ir silpnų mokyklų. Liūdniausia, kad skirtumai tarp silpnųjų ir stipriųjų vis auga, ir jie matuojami kartais“, - sakė G. Sarafinas.
Liūdniausia, kad skirtumai tarp silpnųjų ir stipriųjų vis auga, ir jie matuojami kartais
Skelbiamos geriausios gimnazijos
Žurnalas „Reitingai“ jau vienuoliktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.
Geriausios atrankinės gimnazijos:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
Geriausios neatrankinės gimnazijos:
1. Klaipėdos licėjus
2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
3. „Saulės“ privati gimnazija
4. Kauno „Saulės“ gimnazija
5. Telšių Žemaitės gimnazija
Sudarydami gimnazijų reitingą žurnalo analitikai rėmėsi valstybinių brandos egzaminų (VBE), kuriuos abiturientai laikė 2023 vasarą, rezultatais. Bet gimnazijos gavo taškų tik už abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais įverčiais nei 36 balai.
Kadangi lietuvių kalbos bei matematikos VBE rezultatai tampa kertiniai, žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parodo, kiek nuošimčių kiekvienos gimnazijos abiturientų bandė laikyti šiuos egzaminus. Jei šiuos egzaminus laikė visi 100 proc. abiturientų, tuomet gimnazija vien už tai, kad leido visiems gimnazistams bandyti laikyti, kad neslepia silpnų mokinių bei savo nepadarytų darbų, gavo po 5 taškus, aiškina reitingų sudarytojai.
Jei abiturientai iš viso nelaikė šių VBE, gimnazija taškų negavo. Pvz.: matematikos egzamino nelaikė nė vienas Alytaus r. Miroslavo, M. Mižigurskajos privačios, Šalčininkų r. Kalesninkų L. Narbuto bei Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijos abiturientas. Pastarųjų dviejų gimnazijų abiturientai, beje, pernai nelaikė ir lietuvių kalbos VBE.
Egzaminus suskirstė į tris grupes
Be to, visus egzaminus pagal tai, kiek jie svarbūs stojant į šalies aukštąsias mokyklas, reitingų sudarytojai suskirstė į tris grupes: už lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE kiekviena gimnazija galėjo daugiausia surinkti – po 16; už anglų kalbą, biologiją ir istoriją – po 10 taškų, o už chemiją, fiziką, IT ir geografiją – po 8 taškus.
Jie taip pat vertino abiturientų gautus šimtukus: kokiai daliai abiturientų tenka vienas 100-ukas. Už šį paramentrą gimnazijos galėjo surinkti daugiausia 10 taškų.
Tradiciškai vertintas ir stojimas į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas. Už didžiausią nuošimtį abiturientų, įstojusių į užsienio šalių aukštąsias mokyklas, gimnazijos surinko 2 taškus; o už didžiausią nuošimtį abiturientų, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose, – 10 taškų.
Žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų ypatingai svarbūs du egzaminai – matematikos ir lietuvių kalbos valstybiniai brandos egzaminai (VBE).
„Jeigu moksleiviai jų neišlaikys, jie negalės įstoti tiek į universitetų, tiek į kolegijų ne tik valstybės finansuojamas, bet ir į valstybės nefinansuojamas vietas“, – priminė J. Kučinskaitė.
Šokiruojanti egzaminų tendencija
Reitingų sudarytojai akcentavo, kad tik devyniose gimnazijose iš maždaug 360-ies gimnazijų visi abiturientai 2023 m. laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą (VBE).
Tik devyniose gimnazijose iš maždaug 360-ies gimnazijų visi abiturientai 2023 m. laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą
O lietuvių kalbos ir literatūros VBE visi abiturientai laikė tik 25-iose iš 360-ies gimnazijų.
Žurnalo „Reitingai“ analizė rodo, kad absoliučioje daugumoje gimnazijų nuo dešimtadalio iki pusės visų abiturientų nelaiko lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų, kurie nuo šiemet tapo privalomais.
Jeigu pažvelgsime į 2023-iuosius metus, tai iš 27 479 abiturientų matematikos VBE laikė tik 16 520 (tai yra 60,12 proc. visų dvyliktokų), o lietuvių kalbos VBE – 17 362 (tai yra 63,15 proc. visų abiturientų).
Kiti net nebandė laikyti šių egzaminų, kurie nuo šių metų tapo privalomi visiems, siekiantiems aukštojo mokslo – nesvarbu savomis lėšomis ar valstybės finansuojamoje studijų vietoje, pastebėjo žurnalo „Reitingai“ analitikai.
„Abiturientų, kurie baigė gimnazijas nelaikydami valstybinių brandos egzaminų, o dažnai ir mokyklinių, gimnazijos baigimo pažymėjimas tėra popierėlis, kad jie „išklausė kursą“. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, net 5945 arba 30 proc. visų 2022–2023 m. m. gimnazijas baigusių jaunuolių nestojo niekur (arba nebuvo priimti). Panaši ir ankstesnių metų statistika“, – teigia „Reitingų“ sudarytojai.
Žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė atkreipė dėmesį, kad yra tokių gimnazijų, kur nei vienas mokinys nelaikė arba abiejų šitų egzaminų arba kažkurio vieno.
„Tarkime matematikos egzamino nelaikė nei vienas Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos, Marijos Mižigurskajos privačios mokyklos, Kalesninkų Narbuto, Turgelių Bžostovskio gimnazijų abiturientas. Beje, Bžostovskio ir Kalesninkų gimnazijos nei vienas abiturientas nelaikė ir lietuvių kalbos ir literatūros VBE“, – teigė J. Kučinskaitė.
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius sakė, kad ir šiemet nelabai bus kitaip.
„Atrodo, beveik 40 proc. jaunuolių nelaikys matematikos egzamino“, – pastebėjo G. Sarafinas.
Apie „nekokybę“ ir politinius sprendimus
Žurnalo „Reitingai“ analitikai pastebėjo, kad dažnai lietuvių kalbos bei matematikos VBE nelaiko gana didelė dalis stambesniųjų mokyklų mokinių.
„Tačiau tai, kad daugybėje didelių gimnazijų nuo dešimtadalio iki daugiau nei pusės visų abiturientų nelaiko VBE, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija netraktuoja kaip nekokybės požymio. Priešingai, nekokybės požymiu nurodomas abiturientų skaičius“, – pažymima tyrimo apžvalgoje.
Tad gimnazijos, kurios neturi 21-o dešimtoko jau rugsėjį neteks teisės mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų. Tiesa, 2023 m. bei ankstesnių metų VBE rezultatų analizės rodo, kad daugybė mažų gimnazijų abiturientus valstybiniams brandos egzaminams parengia sėkmingiau nei dalis didžiųjų gimnazijų.
„Bet politikams tai neįdomu, – reforma vyks toliau“, – teigia analitikai.
„Bet politikams tai neįdomu, – reforma vyks toliau“, – teigia analitikai.
Jie atkreipė dėmesį, kad Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazija pernai išleido vos 16-os abiturientų laidą. Bet gimnazijų reitinge ji tarp 360-ies šalies gimnazijų yra 35-a. Pernai šioje gimnazijoje visi abiturientai laikė lietuvių kalbos VBE.
Ir ši mažutė gimnazija dalykiniame gimnazijų reitinge (2023 m. gruodį), pagal lietuvių kalbos išmokymo discipliną buvo 13-a šalyje.
Matematikos VBE taip pat laikė visi merkiniškiai. Ir ši nykštukinė gimnazija, pagal abiturientų matematikos pasiekimus yra 56-a šalyje.
Arba, pavyzdžiui, Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija taip pat patenka į geriausių šalies gimnazijų 100–uką. Iš 26 abiturientų net 25 kvėdarniškiai laikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o matematikos – 23.
Pagal lietuvių kalbos dalykinių reitingų rezultatus (2023 m. gruodį) ši gimnazija buvo 54-a šalyje, o pagal matematikos dalykinį reitingą – 107.
Bet, ar ji išlaikys gimnazijos statusą – nežinia, nes neturi 21-o būsimo vienuoliktoko.
Bet tarkime, Širvintų raj. Gelvonų gimnazija pernai išleido 40 abiturientų, iš kurių tik 15 proc. laikė matematikos VBE, bet net 83,3 proc. laikiusiųjų matematikos VBE neišlaikė; o lietuvių kalbos VBE laikė vos 17,5 proc.
Arba štai iš 101 Jonavos Senamiesčio gimnazijos abituriento matematikos VBE laikė tik 49,5 proc. (mažiau nei pusė), o lietuvių kalbos – 70,3 proc.
O iš 149 Marijampolės Sūduvos gimnazijos abiturientų matematikos VBE laikė tik 36,2 proc. abiturientų, bet 25,9 proc. neišlaikė; o lietuvių kalbos VBE laikė tik 69,1 proc.
Milžiniški skirtumai tame pačiame mieste
Kalbant apie gimnazijas, pasak „Reitingų“ sudarytojų, svarbu ne tik tai, kaip jaunuoliams sekasi laikyti egzaminus, bet ir tai, kaip jie įstoja į aukštąsias mokyklas.
„Paaiškėjo, kad Lietuva yra didžiulė kontrastų šalis. Turime gimnazijų, iš kurių į aukštąsias mokyklas įstoja 80 ar net 90 proc. visų abiturientų. Bet turime ir tokių gimnazijų, iš kurių į aukštąsias mokyklas įstoja nulis arba vienas, du, trys proc. jaunuolių“, – sakė G. Sarafinas.
Jis pateikė mokyklų, veikiančių tame pačiame mieste pavyzdžių. Tarkime Utenoje veikia trys gimnazijos – Šapokos, Dauniškio ir Saulės.
„Tikriausiai visi sutiksite, kad jos veikia tame pačiame amžiuje, toje pačioje kultūrinėje, socialinėje aplinkoje. Atstumas tarp jų yra maždaug trys kilometrai. (…) Vaikai į šias mokyklas nevežami iš Sibiro, jie yra iš Utenos miesto. Mokytojų kontingentas kiekvienoje šių gimnazijų taip pat nėra kažkaip specialiai pablogintas. Visas šias tris mokyklas prižiūri (…) ta pati savivaldybė“, – paaiškino G. Sarafinas.
Taigi sąlygos yra panašios, tačiau lygis šiose mokyklose, pasak „Reitingų“ vyr. redaktoriaus, skiriasi kaip dangus ir žemė. Pernai iš Utenos Šapokos gimnaziją baigusių abiturientų 62 proc. įstojo į Lietuvos universitetus. Dauguma įstojo į valstybės finansuojamas vietas. Dar 22 proc. įstojo į kolegijas. Taigi iš viso į aukštąsias mokyklas įstojo 84 proc. gimnazijos absolventų. Pasak G. Sarafino, tai yra gražus skaičius net lyginant mokyklas visos Lietuvos mastu.
Tuo metu iš Utenos Saulės gimnazijos tik 4,5 proc. jaunuolių įstojo į Lietuvos universitetus. Vienas jaunuolis įstojo į valstybės finansuojamą vietą, dar vienas – į mokamą vietą.
„Pagal šį rodiklį Šapokos ir Saulės gimnazijos skiriasi trylika kartų“, – sakė G. Sarafinas.
Ir trylika kartų, pasak jo, dar yra mažai.
„Pavyzdžiui, žiūrint į Panevėžio miestą, tai tarp mokyklos, iš kurios mažiausiai vaikų įstojo į aukštąsias mokyklas, ir iš tos, iš kurios daugiausiai įstojo, skirtumai yra dvidešimt kartų. Šiauliuose – devyniolika kartų“, – teigė G. Sarafinas.
Yra ir tokių mokyklų, kur nei vienas mokinys neįstoja į aukštąsias mokyklas, ir tas kartojasi metai iš metų.
„Tokių mokyklų yra Šalčininkų, Širvintų, Vilniaus, Radviliškio rajonuose“, – sakė G. Sarafinas.
Finansavimo paradoksai
Žurnalas „Reitingai“ taip pat atliko tyrimą apie išlaidas vienam mokiniui skirtingose Lietuvos mokyklose. Paaiškėjo, kad jos skiriasi apie penkis kartus.
„Nagrinėjant Lietuvos mokyklų finansavimo aspektus, susidaro įspūdis, kad šios sistemos sumanytojams, strategams ir įgyvendintojams finansinio raštingumo pamokos baigėsi gal antroje klasėje. Nes tokią suveltą, paranormalią ir chaotišką sistemą reikia sugebėti sukurti, ir ji sukurta ir veikia, ir jos niekas neketina keisti, (…) mes ritamės dar žemiau“, – įvertino G. Sarafinas.
Tarkime Vilniaus Pliaterytės progimnazijoje vieno mokinio ugdymas per metus atsieina vidutiniškai 1 611 eurų. Panašiai yra Balsių progimnazijoje – 1 618 eurų. Tuo metu tarkime Panevėžio rajono Dembavos progimnazijoje vieno vaiko ugdymas per metus kainuoja 5 250 eurų.
Dar didesni skirtumai yra gimnazijų grupėje. Tarkime Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje vieno gimnazisto mokymas atsieina per metus vidutiniškai 2 050 eurų. O Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje – 11 426 eurus. Skirtumas – 5,5 karto.
„Čia iš principo yra aukso kasyklos, nes šv. Kazimiero Medininkų gimnazija per metus kainuoja 550 tūkst. eurų. Joje mokosi 25 mokiniai. Prie tos mokyklos dar yra prikabintas darželis, kurį lanko 23 vaikai. Susumavus darželinukus su mokiniais ir padalinus pinigus, susidaro 11 400. Bet, jeigu darželinukų nevertintume, tada vienam vaikui – 19 tūkst. per metus. Tokiu atveju vaikas yra net ne auksinis, bet briliantinis“, – sakė G. Sarafinas.
Dar tyrimas parodė, kad pinigų suma su mokymo rezultatais nieko bendro neturi.
„Pinigai yra skiriami šiaip sau Lietuvoje. Pinigai su rezultatais yra du skirtingi stulpai“, – sakė G. Sarafinas.
Savivaldybių reitingas pagal abiturientų pasiekimus
Savivaldybių TOP penketukas, pagal švietimo rodiklius:
1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Šiauliai
5. Kaišiadorys
<...>
Menkiausi mokinių pasiekimai šiose savivaldybėse:
56. Pagėgiai
57. Kazlų Rūda
58. Ignalina
59. Rietavas
60. Kalvarija
„Matuojant tarp savivaldybių, skirtumai yra drastiški, pažangiosios švietimo autsaideres lenkia irgi kartais. Vadinasi, įvairiose savivaldybėse gyvenančių jaunuolių startinės pozicijos irgi skiriasi kartais, ir tie skirtumai nemažėja“, – sakė G. Sarafinas.