Kiek vis dėlto gauna mokytojas, pasakyti sunku. Kiekvieno mokytojo atlyginimas apskaičiuojamas ne tik pagal turimų pamokų skaičių, bet ir kitus aspektus.
DELFI kalbinti pašnekovai neslėpė, kad prie sumažėjusių mokytojų atlyginimų stipriai prisidėjo ir mažėjantis mokinių skaičius. Dėl šios priežasties dauguma mokytojų negali turėti reikiamo darbo krūvio.
„Yra mokytojų, kurie dirba su penkiomis, dešimt ar penkiolika pamokų per savaitę. Dabar kontaktinių valandų (pamokų - DELFI) vidurkis respublikoje siekia apie 12-15 pamokų vietoj reikiamų 25-27“, - sakė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.
Apie šią padėti Rugsėjo 1-ąją kalbėjo ir Švietimo ir mokslo ministas Dainius Pavalkis, pripažindamas, kad mokytojo atlyginimas stipriai priklauso nuo turimo krūvio.
„Alga, jeigu turi mokytojas pilną darbo krūvį, dirba normaliai sukomplektuotoje, pilnoje mokinių mokykloje, už 30 bendrų valandų yra apie 2700 (litų – DELFI) jau po mokesčių. Kaip Lietuvai tai nėra labai bloga alga. Aš netgi sakyčiau atvirkščiai, bet pagrindinė bėda yra ta, kad didelė dalis mokytojų, ypač mažose mokyklose turi mažą darbo krūvį. Jie teturi 5 valandas per savaitę, kiti turi gal 10 valandų per savaitę ir tada jų uždirbamų pinigų suma pasidaro tikrai juokinga“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė ministras.
Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius svarstė, kad tokį atlyginimą galėtų gauti nebent mokytojas, turintis aukštą kvalifikaciją, bent 15-os metų stažą ir dėstantis mokykloje, esančioje geroje finansinėje būklėje. Taip pat akcentavo, jog tokia suma turėtų išeiti neatskaičius mokesčių. Gauti tokį atlyginimą sumokėjus mokesčius, V. Silvanavičiaus nuomone, neįmanoma.
„Mes nekeliame atlyginimų didinimo klausimo. Mes keliame lėšų atkūrimo klausimą. Mokymo lėšų finansavimo sugrąžinimą į 2009 m. lygį“, - minstro išsakytas mintis komentavo pašnekovas ir pridėjo, kad esant pakankamoms mokymo lėšoms, mokyklos ir mokytojai gali mokiniams pasiūlyti papildomas, o ne tik privalomas programas. Tokiu būdu ir patys mokytojai turės daugiau pedagoginių valandų bei galės daugiau uždirbti.
Korepetitorius – lėšų trūkumo pasekmė
Pagalbos į korepetitorius dažniausiai kreipiasi abiturientai. Dėl to daugiausiai užsidirbti iš korepetitoriaus darbo gali dažniausiai laikomų egzaminų dalykus dėstantys mokytojai: lietuvių ir anglų kalbų, matematikos. Šio darbo jau ėmėsi ir studentai, bandantys užsidirbti papildomų pinigų.
Didelis korepetitorių paklausumas, V. Silvanavičiaus nuomone, yra nepakankamo finanasavimo ženklas. Mokiniams, norintiems pasimokyti papildomai, paprastai mokyklose yra rengiami dalykų moduliai, kurių metu modulį pasirinkę mokiniai kartu su mokytoju bando pagilinti ar užtvirtinti pamokų metu gautas žinias.
„Dabar mokykla to negali pasiūlyti, nes finansavimas prastas. Mokinys turi ieškoti pagalbos už mokyklos ribų. (...) Anksčiau būdavo taip: mokytojas parašo programą, mokinys ją pasirenka ir mokytojas su mokinių grupe dirba. Viskas legalu, viskas aišku“, - sakė pirmininkas. Jis neneigia, kad nelegalių korepetitorių problema nebūtų panaikinta, bet bent jau būtų sumažinta paklausa, taigi ir pasiūla.
Pašnekovas taip pat įsitikinęs, kad finansavimo trūkumas yra pagrindinė prastėjančių egzaminų rezultatų priežastis. Neskiriant papildomo laiko užtvirtinti žinias ar mokytis papildomų dalykų, vaikai negali pasiekti gerų rezultatų.
Dėstomas dalykas įtakos neturi
Nors kai kurie mokytojai, pavyzdžiui, matematikos ar lietuvių kalbos, gauna priedą už mokinių darbų taisymą ar gali prisidurti papildomai po pamokų mokydami mokinius, pašnekovai tikino, kad nebūtinai šių dalykų mokytojai uždirba daugiausiai.
„Tai priklauso nuo mokyklos. Pavyzdžiui, jei lietuvių kalbos mokytojų mokykloje yra labai daug (...), darbo krūvis mažėja, atitinkamai mažėja ir uždarbis. Vienoje mokykloje ši problema gali paliesti matematikos, kitoje – lietuvių kalbos mokytoją“, - sakė V. Silvanavičius.
Viena iš išeičių – dėstyti du dalykus. Toks mokytojas dažniausiai turi pagrindinį dėstomą dalyką ir gretutinį dalyką. Pavyzdžiui, vienas žmogus gali dėstyti istoriją ir etiką. Tokiu būdu mokytojas padidina tikimybę turėti daugiau kontaktinių valandų.
„Jeigu trūksta gretutinio dalyko specialisto mokykloje, direktorius gali nepriimti svetimo žmogaus, o suteikti galimybę savam mokytojui dėstyti gretutinį dalyką. Tada šio mokytojo atlyginimas pagerėja“, - aiškino J. Voloskevičienė.
Lietuvos edukologijos universiteto viešųjų ryšių skyrius DELFI informavo, kad šiemet universitete studijas, po kurių galėtų dėstyti vieną mokomąjį dalyką, pasirinko 465 studentai, o studijas, po kurių galėtų dėstyti du dalykus – 34 studentai. Svarbu ir tai, kad universitetas siūlo daugiau studijų programų, skirtų vienam mokomajam dalykui, todėl ir pasirinkusiųjų šias studijų programas yra daugiau.
Šiemet universitetas norinčiuosius dėstyti du dalykus priėmė į tokias studijų programas:
geografijos ir istorijos pedagogika;
matematikos ir informatikos pedagogika;
socialinė pedagogika ir etika;
kūno kultūra ir gamtamokslinis ugdymas;
etika ir sveikatos ugdymas.
Koeficientai – žirklės atlyginimui
Be turimų pamokų skaičiaus, bene didžiausią įtaką mokytojo atlyginimui daro jo turima kvalifikacija, kurių yra keturios: mokytojas, vyresnysis mokytojas, mokytojas metodininkas ir mokytojas ekspertas.
„Kvalifikacinė kategorija turi didžiausią įtaką atlyginimui. (...). Turint normalų krūvį, maždaug 25 pamokas (per savaitę – DELFI), kiekviena auštesnė kategorija suteikia apie 100 litų priedą“, - sakė J. Voloskevičienė.
„Kvalifikacija ir darbo stažas apsprendžia koeficientą, iš kurio yra dauginama bazinė mėnesinė alga, kuri 2009 m. buvo sumažinti nuo 128 iki 122 litų. Jeigu BMA būtų atstatyta, aš paskaičiavau, kad atlyginimas visų kvalifikacijų darbuotojams padidėtų maždaug 5 proc.“, - tvirtino V. Silvanavičius.
Pašnekovas apskaičiavo, kad grąžinus BMA į 2009 m. lygį, mokytojo, turinčio žemiausią koeficientą ir 18 pedagoginių valandų – pamokų ir laiko, skirto pasiruošimui pamokoms ir sąsiuvinių taisymui – per savaitę, atlyginimas pakiltų maždaug 53 litais.
Taip pat pašnekovai atkreipė dėmesį, kad koeficientai dažniausiai neatitinka realių mokytojų gebėjimų. Kiekvienai mokytojo kvalifikacijai yra priskirtas koeficiento intervalas. Kiekvienas mokytojas turi individualų koeficientą, kuris turėtų būti skiriamas pagal mokytojo darbo patirtį ir rezultatus. Tačiau pašnekovai teigė, kad realybė yra kitokia. Esą koeficientas yra nustatomas ne pagal mokytojo atliekamo darbo kokybę, bet mokyklos finansinę padėtį. Todėl netgi tas pats žmogus, perėjęs dirbti į kitą mokyklą, gali turėti kitokį kvalifikacinį koeficientą.
„Lietuvoje į lygias galimybes įdomiai žiūrima. Tie intervalai įvesti krizės metu. Propaganda tuo metu sakė, kad gerai dirbantiems mokytojams atlyginimai galės būti padidinti. Tai buvo įvesta visai kitu tikslu – kad galėtų sumažinti atlyginimus. Reikėjo kažkokį sumažinimo būdą sukurti, kad mokyklos direktorius galėtų koeficientą paskirti pagal turimas lėšas, o ne pagal mano darbo kokybę“, - sakė V. Silvanavičius, pats patekęs į situaciją, kai perėjus dirbti į kitą mokyklą koeficientas buvo sumažintas.