10 metų mokslus krimtusi moteris laikė baigiamąjį rezidentūros egzaminą, iš kurio gavo aukščiausią įvertinimą, tačiau darbo pagal specialybę jai neatsirado ne tik vietoje, kur dvejus metus atliko rezidentūrą, bet ir visoje Lietuvoje.
Gydytoja aiškino išsiuntusi CV į kone visas įstaigas, kur turėdama tokį išsilavinimą galėtų dirbti, bet kol kas atsakymo nesulaukusi.
Dirbo dvejus metus, bet pasiūlymo pasilikti nesulaukė
„Situacija gana apgailėtina – galima taip pasakyti. Mokiausi, atlikau rezidentūrą, bet darbo vietos man ten nepasiūlė, todėl įsiregistravau Darbo biržoje“, – pasakojo ji.
Studijuodama moteris pasirinko radioterapinės onkologijos rezidentūrą. Mokytis konkrečiai to ji aiškina pradėjusi prieš bemaž ketverius metus.
„Kur atlikti rezidentūrą, mes patys nesprendžiame. Sprendimas priklauso nuo studijų srities. Tiesiog sudaromas planas, kokiomis datomis nuo kada iki kada vyks mūsų mokslų praktinė dalis. Paskutinius dvejus metus ir dirbau viename institute“, – aiškino moteris.
Įdarbino bendrakursį
Ji pripažino – pažado, kad darbo vieta po rezidentūros atsiras, greičiausiai negali duoti niekas, tačiau keista moteriai tai, kad įdarbintas tame centre vis dėlto buvo jos bendrakursis radioonkologas.
„Esu išsiskyrusi, turiu vaiką, man darbo vieta kažkodėl neatsirado, o vienišam vaikinui – be problemų. Tiesa, vieta ten laikina, metams laiko, bet vis tiek. Neįsivaizduoju, kodėl darbas buvo pasiūlytas būtent jam. Žinote, kaip kartais būna – gal pažįstami, vidiniai ryšiai ir panašiai“, – svarstė moteris.
Tokius jos įtarimus sustiprina ir tai, kad iš baigiamojo rezidentūros egzamino jis gavo 9 balus, kai ji – dešimtuką.
Piktinosi pašnekovė ir tuo, kad minėtame institute yra daugybė darbuotojų, kuriems seniai būtų laikas išeiti į pensiją, tačiau savo darbo vietų jie neapleidžia – naujiems specialistams neatsiranda nė pusė laisvo etato.
Svarstė ir apie emigraciją
Paklausta, ką atsidūrusi tokioje situacijoje galvoja daryti, gydytoja aiškino, kad išeičių mato labai mažai.
„Išvykti į užsienį man būtų sudėtinga. Visų pirma, turiu vaiką. Antra, esu išsiskyrusi – su vyru suderinti mano išvažiavimą būtų tikrai sunku. Todėl kol kas tiesiog laukiu pasiūlymų iš Darbo biržos“, – pasakojo ji, kartu pridūrusi, kad apie gydytojų emigraciją atvirai kalbama ne tik tarp universiteto sienų, bet ir gydymo įstaigose.
„Jei užeini pas vadovą su reikalais, visų pirma, išgirsti: „Ko Jūs atėjote, ką, į Norvegiją išvažiuojate?“. Suprantate, tai yra tiesioginis žmogaus skatinimas išvykti“, – tikino skaitytoja.
Jaučiasi palikta ant ledo
„Manau, tai ir globali problema. Valstybės finansuojamą studijų vietą mums išskiria, rezidentūrą taip pat, o paskui liekame ant ledo. Jokios darbo vietos mums niekas nepasiūlo. Niekas nesirūpina. Galbūt ir studijų vietos tuomet nėra profesionaliai skirstomos? Gal tuomet reikėjo daugiau jų skirti šeimos medicinai, jei onkologai nereikalingi“, – svarstė pašnekovė.
Jos teigimu, didžioji dalis bendrakursių darbus po studijų galiausiai rado, nes jų specialybės – kur kas paklausesnės.
„Pavyzdžiui, šeimos gydytojai gali ir savo kabinetą atsidaryti, pradėti taip dirbti. Tuo metu mano problema, kad galiu dirbti tik ten, kur stovi reikalinga aparatūra. Pasirinkimas labai menkas – tik didžiosios ligoninės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose“, – skundėsi moteris.
Perspėja norinčius mokytis medicinos
Paprašyta prisiminti mokymosi metus, ji aiškino, kad suteiktų žinių kokybė labai priklauso nuo dėstytojo.
„Vieni labai rimtai žiūrėjo į dėstomą dalyką, o kiti norėjo tik atbūti ir tiek. Teko girdėti, kad medicina dabar – viena populiariausių studijų krypčių. Tačiau man labai keista, kad žmonės nesusimąsto, kaip sunku pabaigus bus susirasti darbo vietą. Turi turėti nemažai pažįstamų, nemažai ryšių, kad ją gautum“, – tikino pašnekovė.
Jos teigimu, su pastaraisiais reiškiniais jai teko susidurti ir universitete – buvo tyčia rašančių aukštesnius pažymius medikų atžaloms, ir pokalbyje dėl rezidentūros.
„Jei pavardė yra žinoma, jau žino, kad tai kokio chirurgo sūnus, tai už pokalbį į rezidentūrą parašo geresnį balą“, – aiškino moteris.
Pikta, kad prasimokius 10 metų teliks tvarkyti dokumentus
Sėdėti rankų sudėjusi ilgai ji tikino nenorinti, tad svarsto, gal pradėti dirbti įstaigoje, kuri bent kažkiek būtų susijusi su medicina. Kadangi gydytojams vietų nėra, bent jau tvarkyti dokumentus.
„Tačiau aišku, kad būtų labai gaila. Prarasčiau visas licenzijas, mažesnė alga. Na ir šiaip – 10 metų sieki tapti mediku, tačiau to negauni. Valstybė skiria pinigus, o tu diplomą padedi į šalį ir tiek“, – apgailestavo skaitytoja.
Įsidarbina bent 87,4 proc, algos vidurkis – 932 eurai
Tuo metu VU ryšių su visuomene specialistas Ervinas Spūdys priminė, kad studentų įsidarbinamumas priklauso ne tik nuo jų akademinių rezultatų, bet ir nuo darbdavių vertinamų asmeninių savybių ar gebėjimų atlikti konkrečiai darbo vietai keliamas užduotis.
„Lyginant visų šalies universitetų įsidarbinamumo ir vidutinio atlyginio tendencijas matome, kad Vilniaus universiteto absolventus darbdaviai vertina geriausiai – jų įsidarbinamumo rodikliai didžiausi, o atlyginimų vidurkis – aukščiausias. Visos medicinos krypties įsidarbinamumas siekia 87,4 proc., tad su panašiomis problemomis VU absolventai susiduria itin retai. 2015 m. net 87,4 proc. VU medicinos krypties absolventų buvo įsidarbinę per pirmuosius 6 mėn. nuo studijų pabaigos, o jų darbo užmokesčio vidurkis siekė 932 eurų“, – informavo jis.
E. Spūdys dar pridūrė, kad į skaičiavimus neįtraukti emigravusių studentų duomenys, tad tikėtina, kad ir atlyginimo vidurkis, ir įsidarbinamumo lygis yra aukštesni. Specialisto teigimu, greičiausiai pastarasis rodiklis perkoptų ir 90 proc. ribą.
Norinčių mokytis netrūksta
Kritiškai VU atstovas vertino ir kaltinimus privilegijomis medikų atžaloms ar turintiems pažinčių šioje srityje. Anot E. Spūdžio, tais atvejais, kuomet studentai mano, kad jų akademiniai pasiekimai yra vertinami neteisingai, jie turi teisę kreiptis į padalinį, kuriame studijuoja teikiant apeliaciją dėl įvertinimo ar procedūrinių pažeidimų.
„VU sau kelia aukščiausius akademinės etikos standartus ir nustačius jai prieštaraujančius veiksmus imtųsi vykdyti nustatytas procedūras. Vis dėlto, šiuo atveju apie panašaus pobūdžio pažeidimus informacijos neturime, nesame sulaukę jokių skundų“, – tikino jis.
DELFI primena, kad šiemet medicinos srities studijų kryptis buvo viena iš dviejų populiariausių tarp stojančiųjų.
E. Spūdys informavo, kad VU medicinos programą šiemet po pirmojo bendrojo priėmimo etapo I-uoju prioritetu valstybės finansuojamas vietas rinkosi 384 asmenys, valstybės nefinansuojamas – 120 asmenų. Iš viso į VF vietas programa sulaukė 822 pageidavimų, į VNF vietas – 741 pageidavimo.