Kam skambina varpai – kurios aukštosios gali būti uždarytos

Lietuvos ir užsienio ekspertai jau patikrino 18 šalies aukštųjų mokyklų. 5 universitetų ir kolegijų veikla įvertinta neigiamai. Jei per trejus metus šios aukštosios nepasitaisys, jos gali būti neakredituotos – vadinasi, toliau negalės vykdyti studijų. Paskelbus vertinimo rezultatus kraujuoja ne tik aukštosios – iš pareigų traukiasi naujosios ministerijos vadovybės priekaištų sulaukęs Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Artūras Grebliauskas.

Su aukštojo mokslo reforma prasidėjęs aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas susideda iš dviejų dalių – Lietuvos ir užsienio ekspertai atskirai vertina universitetų ir kolegijų išteklius bei veiklą. Vertinimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras bei SKVC.

Jei bendras aukštosios mokyklos vertinimas yra teigiamas, aukštoji mokykla akredituojama 6 metams. Jei bent viena iš vertinimo dalių neigiama, aukštoji mokykla akredituojama 3 metams, per kuriuos turi įgyvendinti ekspertų rekomendacijas. Tada per dvejus metus inicijuojamas pakartotinis vertinimas. Jei ir jo rezultatai neigiami, priimamas sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas panaikinimo.

Kam kliuvo labiausiai

Po ekspertų vertinimo suklupo 5 aukštosios mokyklos. Praėjusį vasarį SKVC priėmė sprendimą LCC tarptautinio universiteto veiklą vertinti neigiamai. Ši aukštoji mokykla akredituota 3 metams.

Toks pat likimas sausį ištiko Kazimiero Simonavičiaus universitetą, Žemaitijos kolegiją. Dar pernai neigiamai įvertinta ir 3 metams akredituota VU Tarptautinio verslo mokykla. Praėjusių metų vasarą neigiamai įvertinti Lietuvos sporto universitetas, Verslo ir vadybos akademija. Visų jų po 3 metų laukia pakartotinis vertinimas.

Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Kolpingo kolegijos sprendimai iki šiol nėra priimti – šios aukštosios mokyklos gautus neigiamus įvertinimus apskundė teismams.

Teigiamų įvertinimų sulaukė ir 6 metų akreditacijas gavo Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Panevėžio kolegija, V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla, Lietuvos verslo kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Utenos kolegija, Alytaus kolegija. Šiomis dienomis teigiamo įvertinimo sulaukė Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

„Aukštosios mokyklos turi pasitempti. Tos, kurios akredituotos 6-eriems metams, nereiškia, kad neturi tobulintinų sričių – jos irgi gavo krūvą rekomendacijų ir su jomis turi dirbti. Tos, kurios akredituotos trejiems metams, turi dirbti intensyviau – jie turi aiškias kryptis ir galimybes tobulėti, tiesiog turi susiimti iki po trejų metų vyksiančio pakartotinio vertinimo, tada bus pažiūrėta, kur jos nuėjo. Tai tikrai nereiškia, kad jos blogos mokyklos – taip nėra, tiesiog jos turi daugiau tobulintinų sričių“, – DELFI sakė SKVC Institucinio vertinimo skyriaus vedėja Nora Skaburskienė.

Pasak N. Skaburskienės, aukštosios mokyklos daug kritikos sulaukė dėl šlubuojančio tarptautiškumo – studentų ir dėstytojų mainų trūkumo. Atkreiptas dėmesys, kad daugiau reikia dirbti su regionais, visuomene. Aukštosioms stinga savianalizės įgūdžių, reikia tobulinti jų strateginį planavimą.

Visas aukštąsias mokyklas numatoma patikrinti iki 2014 m. pabaigos.

R. Vaitkus nori ne bausti, o ugdyti

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pirmiausia siūlo žiūrėti, už kokius segmentus aukštosios sulaukė neigiamų įvertinimų. „Yra keletas segmentų, tačiau jei žiūrėtume į studijų arba mokslo segmentus, nė viena tų mokyklų, išskyrus vieną kitą, nėra įvertinta neigiamai. Dauguma vertinimų susiveda į strateginį valdymą“, – DELFI kalbėjo R. Vaitkus.

Viceministras sakė atsargiai žiūrintis į aukštųjų vertinimus ir jau ruošia vertinimo sistemos korekciją. Pakeitimus numatoma priimti rudenį. R. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad aukštąsias vertina ir akredituoja ta pati institucija – SKVC, taigi sprendimą apskundus, pats centras turi vertinti savas klaidas. Švitimo ir mokslo ministerija siūlo, kad SKVC ir toliau atliktų vertinimą, o sprendimą dėl akreditacijos priimtų Aukštojo mokslo taryba.

„Pasaulyje įprasta, kad vertinimas niekada nėra susietas su kažkokiu baudimu – vertinimas pirmiausia susiejamas su aukštosios noru pasitempti, pagerinti savo rezultatus. Neatmetu vertinimo, kuris buvo daromas, bet noriu pasakyti – rezultatas neturėtų būti pasakymas „neigiamai“ arba „teigiamai“ – rezultatas turėtų būti pačios aukštosios mokyklos kokybės kultūros ugdymas, noras pasikeisti, čia vertintojai ateitų į pagalbą ir galėtų daug ką padaryti“, – dėstė R. Vaitkus.

Tačiau jei aukštoji įvertinta neigiamai, kokia žinia siunčiama stojantiesiems? Pasak R. Vaitkaus, stojantieji turėtų atsižvelgti, kokie aukštosios mokyklos kriterijai šlubuoja ir pagal tai priimti sprendimus.

Krito SKVC vadovas

R. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad turėjo pastabų SKVC direktoriui A. Grebliauskui.

„Turėjome diskusijų su SKVC direktoriumi, bandžiau ir raginau, kad jų požiūris į vertinimą pasikeistų, taptų daugiau vakarietiškas, o ne rytietiškas – kad tai nebūtų bauda, o skatinimas aukštajai mokyklai keistis. Mūsų požiūriai labai išsiskyrė ir ponas A. Grebliauskas išėjo iš SKVC“, – atskleidė sakė R. Vaitkus. Tačiau R. Vaitkus sutiko, kad toks vertinimo požiūris numatytas įstatyme ir A. Grebliauskas vykdė įstatymą.

Ministerijos vadovai A. Grebliauskui turėjo priekaištų dėl klaidų, padarytų vertinant Kolpingo kolegiją, priekaištavo dėl nuolatinio bylinėjimosi teismuose ir netvarkos. Kolpingo kolegija vertinta už 2008-2010 m., kuomet dar nebuvo baigtas naujas pastatas ir prasto įvertinimo sulaukė būtent dėl materialinių išteklių stokos. Įdomu tai, kad neigiamas vertinimas paskelbtas, kai naujas pastatas jau stovėjo.

Pats A. Grebliauskas DELFI patvirtino, kad ketvirtadienis buvo paskutinė jo darbo diena SKVC. „Išėjau savo noru, priežasčių nekomentuosiu“, – nekalbus buvo A. Grebliauskas.

A. Grebliauskas SKVC vadovavo nuo 2010 m. pavasario.