Lietuvoje kuriasi aukštosios mokyklos viešai deklaruojančios, kad jose galima įgyti išsilavinimą, atitinkanti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių standartus. Tiesa, tokie pažadai neretai pažadais ir telieka.
Aukštųjų mokyklų veiklą reguliuojančio Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė įspėja, kad fiktyvių aukštųjų mokyklų paslaugomis susigundę jaunuoliai lieka prie suskilusios geldos – be pinigų, išsilavinimo ir darbo.
Legaliai veiklą Lietuvoje vykdo tik 1 užsienio aukštoji mokykla
„Klaidinančios informacijos, reklamų būna kasmet. Iš tiesų šiuo metu tik viena užsienio aukštoji mokykla – Balstogės universiteto (Lenkijos Respublika) filialas – turi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos leidimo vykdyti studijas Lietuvoje. Tai vienintelė užsienio aukštoji mokykla legaliai Lietuvoje vykdanti studijas. Šiuo metu jie vykdo 3 studijų programas“, – pasakojo ji.
N. Skaburskienė pamena, kad dar iki 2012 metų tokią aukštųjų mokyklų veiklą būdavo lengviau supaisyti – jos informuodavo, kad pradeda studijų procesą. Tačiau pastaraisiais metais informacijos apie tai – vis mažiau. Įtariama, kad informaciją apie savo veiklą tokios aukštosios mokyklos tiesiog laiko paslaptyje.
„Kiek žinojome tokių atvejų, kreipėmės į teismą ir visas bylas laimėjome. Buvo įrodyta, kad tos užsienio aukštosios mokyklos vykdė studijas Lietuvoje neturėdamos tam leidimo“, – DELFI sakė ji.
Darbdaviai užsienio universitetų diplomais nebetiki
Anot N. Skaburskienės, labai paprasta pasitikrinti, ar aukštoji mokykla turi leidimą vykdyti studijas ir ar pasirinkta studijų programa yra akredituota. Šią informaciją galima rasti nacionalinėje duomenų bazėje AIKOS. Deja, moksleiviai ja naudotis nelinkę.
„Būtų gerai, kad moksleiviai į mus kreiptųsi prieš pasirašydami studijų dokumentus, tačiau dažniausiai sulaukiame užklaustų jau iš kvalifikaciją tokiose mokymosi įstaigose įgijusių asmenų, nes jie paprasčiausiai negali rasti darbo – jų diplomas nepripažįstamas“, – sakė N. Skaburskienė.
Ji tikino pastebėjusi, kad vis daugiau darbdavių linkę pasitikrinti, ką reiškia potencialaus darbuotojo atsineštas užsienio diplomas.
„Jei žmogus pretenduoja į darbo vietą valstybės tarnyboje, 100 proc. darbdaviai kreipsis į mus, norėdami patikrinti, kokia iš tiesų yra darbuotojo kvalifikacija. Tiesa, sulaukiame vis daugiau privačių verslininkų žinučių. Galiu patikinti, kad užklausų srautas didėja, auga darbdavių įtarumas. Manau, kad taip yra dėl to, kad daugėja aukštųjų mokyklų, įvairių specialybių. Darbdaviams kartais tiesiog trūksta informacijos, jie patys negali įvertinti, kokios kvalifikacijos yra į darbo vietą pretenduojantis asmuo. Gali būti, kad tikrinti darbuotojus verčia ir konkurencija“, – spėjo ji.
Daugiausiai nelegalių aukštųjų mokyklų – iš Rusijos
N. Skaburskienė pastebi, kad daugiausiai nelegalių aukštųjų mokyklų Lietuvoje yra iš Rusijos. Ji spėja, kad taip gali būti dėl to, kad Lietuvoje daug tokiu mokslu suinteresuotų asmenų.
„Studijas tokios aukštosios mokyklos vykdydavo rusų kalba – lietuviams tai turbūt vis dar patogu. Be to, matyt yra ir poreikis tokių studijų, kur viskas vyksta paprasčiau“, – šią pastebimą tendenciją aiškino ji.
Paklausta, ar pats studentas, gali atskirti, ar studijuoja legaliai ar nelegaliai veikiančioje aukštojoje mokykloje, ji patikino, kad jam tereikia šį klausimą užduoti aukštosios mokyklos atstovams. Jei studijas Lietuvoje jie vykdo legaliai, taip ir atsakys, parodys dokumentus, o jei ne – turbūt ims išsisukinėti.
„Būna, kad tokių aukštųjų mokyklų atstovai pradeda dėstyti, kad diplomas yra kažkam prilyginimas, kad, pavyzdžiui, Rusijoje jie veikti gali. Tačiau jei jie gali veikti Rusijoje, tai nereiškia, kad gali veikti ir Lietuvoje. Gali būti, kad ir užsienio universitetai susiduria su demografine krize, tad taikydamiesi į lietuvius bando praplėsti savo rinką“, – kodėl užsienio universitetų atstovai taip taikosi į lietuvius studentus, spėjo ji.
Diplomų nepripažįsta
Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad Lietuvoje legaliai veikia 47 valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos: 23 universitetai ir 24 kolegijos.
Anot ministerijos atstovų, pasitaiko įvairių tarpininkų vilionių stoti į užsienio šalių aukštąsias mokyklas ir studijuoti neišvykstant iš Lietuvos. Jie ragina stojančiuosius atkreipti dėmesį, kad gali atsirasti nelegaliai studijas Lietuvoje vykdančių užsienio aukštųjų mokyklų kvietimų studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo diplomus.
Tiesa, baigus nelegaliai vykdytas studijas išduoti diplomai nepripažįstami.
Į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisųjų studijų vietas bendrąjį priėmimą vykdo LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti). Visos aukštosios mokyklos ir studijų programos, į kurias suteikiama galimybė stoti per LAMA BPO sistemą, yra legaliai veikiančios ir vykdomos.
DELFI primena, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, mokymo ar studijų organizavimas neturint leidimo baudžiamas nuo 5 iki 10 tūkst. litų bauda.
