Nuo 2 iki 4 metų aplinka taip pat daro didžiausią poveikį smegenims, kai klojami kalbinių įgūdžių pamatai, rašo bbc.co.uk.
Amerikiečių ir britų neurofiziologų rezultatai, skelbiami žurnale „The Journal of Neuroscience“, verčia manyti, kad ligos, stabdančios kalbinių įgūdžių formavimąsi, turėtų būti diagnozuojamos ir gydomos kuo anksčiau.
Jie taip pat paaiškina, kodėl tokio amžiaus vaikai taip gerai įsisavina dvi kalbas.
Mokslininkai iš Karališkojo koledžo Londone ir Brauno universiteto Rod Ailando valstijoje tyrinėjo rezultatus, kurie buvo gauti peršvietus normaliai besivystančių vaikų nuo 1 iki 6 metų amžiaus smegenis.
Jų tyrimų objektu tapo smegenų nervinių skaidulų mielininis dangalas, kuris pradeda formuotis nuo gimimo.
Savo nusivylimui mokslininkai nustatė, kad mielino augimas baigiasi ties ketvirtaisiais žmogaus gyvenimo metais. Tai reiškia, kad smegenys lanksčiausios būna ankstyvaisiais vystymosi etapais.
Tai paaiškina, kodėl vaikas, augantis dvikalbėje aplinkoje, pradeda kalbėti dviem kalbomis. Būtent šiuo periodu smegenys vystosi dinamiškiausiai.
12 mėnesių amžiaus mažyliai geba įsiminti iki 50 žodžių, tačiau šeštaisiais gyvenimo metais jų žodynas prasiplečia iki 5 tūkst. žodžių.
Už kalbinius įgūdžius yra atsakinga kairiojo smegenų pusrutulio kaktinė sritis.
Spartesnį mielininio dangalo augimą mokslininkai tikėjosi aptikti būtent šioje dalyje.
Tačiau jie nustatė, kad mielino kiekis likdavo pastovus, tačiau didžiausią poveikį kalbinių įgūdžių formavimuisi darė iki 4 metų amžiaus.