Niekam ne paslaptis, kad pasiryžusių mokėti už mokslą universitetai išskėstomis rankomis laukia ir po bendrojo priėmimo. Tačiau, panašu, šioje srityje žengiamas naujas žingsnis.
Vietą aukštojoje mokykloje rezervuoti buvo siūloma dar vasarį – likus 4 mėnesiams iki oficialių stojimų.
Iš anksto įstoja apie 68 proc. studentų
Tokią naujovę pasiūlė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Jo atstovai neslepia, kad tai sulaukė labai didelio jaunuolių dėmesio – išankstinio priėmimo metu kasmet įstoja apie 68 proc. šio universiteto bakalauro studentų. Atrinkti kandidatai kvietimo studijuoti sulaukia gegužės mėnesį – dar prieš valstybinių egzaminų sesiją.
„Išankstinio priėmimo metu yra vertinami ne tik Jūsų akademiniai rezultatai, bet ir motyvacija, suteikiamos išskirtinės sąlygos stipendijų gavimui. Nepatirsite jokios konkurencijos su stojančiais pagrindinio priėmimo metu. Saugumo ir užtikrintumo jausmas laikant valstybinius brandos egzaminus“, – kodėl verta stoti į ISM išankstinio priėmimo metu, nurodoma šio universiteto tinklalapyje.
Nors moksleiviams tai gali skambėti labai patraukliai, švietimo srities specialistai pripažįsta į šį siūlymą žvelgiantys nevienareikšmiškai.
Neslepia: ieško talentų
Tačiau ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prorektorė Viltė Auruškevičienė sakė galinti išsklaidyti kylančius įtarimus.
„Mes tikrai neišradinėjome dviračio. Išankstinis priėmimas – priimtina praktika Didžiojoje Britanijoje, JAV. Baigiamieji egzaminai ne visuomet parodo tai, ką jaunas žmogus gyvenime yra nuveikęs. Organizuodami išankstinį priėmimą mes sutinkame tokių jaunų žmonių, kurie dar besimokydami mokyklose yra atlikę praktiką tarptautinėse kompanijose, keliavę, mokęsi kalbų užsienyje, įkūrę įvairius smulkius verslus... Mes pamatome tokius jaunuolių sugebėjimus, kokių niekada nepamatysi žiūrėdamas tik į brandos egzamino rezultatus“, – sprendimą organizuoti priėmimą į universitetą dar prieš visuotinį priėmimą, aiškino ji.
V. Auruškevičienė neslėpė – jos atstovaujamo universiteto tikslas yra susirinkti geriausius, gabiausius studentus ir sudaryti jiems sąlygas studijuoti ISM universitete, tad išankstinis priėmimas yra puikus įrankis, padedantis šį tikslą pasiekti.
Sumažina stresą dėl egzaminų: užtenka 2 balo
„Jauniems žmonėms galimybė įstoti į universitetą prieš priėmimą sumažina stresą dėl egzaminų, nes, rankose turėdami sutartį, kuri nurodo, kad jie bus priimti, gali atsikvėpti ir atsipūsti. Aišku, sutartis yra sąlyginė – asmuo turi baigti mokyklą, bet nebėra didelio spaudimo dėl egzaminų rezultatų“, – aiškino ji.
Paklausta, kaip šią sąlygą reikėtų suprasti, V. Auruškevičienė paaiškino, kad didelį dėmesį priėmimo komisija atkreipia į tai, kaip asmuo mokėsi mokykloje (žiūrima ir į 9-10 klasės pažymius), ir jei asmuo įveikia motyvacinio pokalbio barjerą, studijuoti gali ir su nedideliu konkursiniu balu.
„Mūsų universitetas yra nusistatęs 2 balų (maksimalus, kurį galima surinkti, 10) konkursinį balą ir į valstybės finansuojamą, ir į nefinansuojamą studijų vietą. Jis tikrai nėra labai mažas – reikia išlaikyti ir tam tikrą skaičių valstybinių brandos egzaminų, ir turėti tam tikrus metinius balus, tačiau kartu nėra toks, dėl kurio reikėtų stresuoti“, – tikino ji.
Motyvuoja ir pinigais
Tiesa, nors su tokiu balu jaunuolis bus pakviestas studijuoti, norintys gauti stipendiją, kuri padengia dalį studijų kainos, turi pasistengti labiau. Jų prašoma turėti ne mažesnį kaip 7,5 konkursinį balą. Pinigais kasmet motyvuojama keliasdešimt jaunuolių.
Visa suma už mokslus kompensuojama maždaug trisdešimčiai studentų. Tiems, kurių konkursinis balas – didesnis nei 9,2.
„Turėdami galimybę pamatyti būsimus studentus mes, akademinė bendruomenė, ir verslo partneriai galime atsirinkti pačius geriausius iš jų. Jei matome, kad žmogus yra talentingas, pasiryžtame į jį investuoti. Kitaip tariant, mes jam suteikiame ISM stipendiją“, – aiškino V. Auruškevičienė.
Ji taip pat pridūrė, kad ją gali gauti tik tie, kurie įveikė motyvacinio pokalbio barjerą. Jei asmuo stos per bendrąją stojimo sistemą, nors ir turės geresnius mokymosi rezultatus, papildomai motyvuojamas nebus.
Į pažymius neatsižvelgia
Savo ruožtu į motyvacinį pokalbį kviečiamų moksleivių pažymių vidurkį nėra atsižvelgiama. Nors V. Auruškevičienė sakė, kad dalyvauti jame kviečiami toli gražu ne visi norintys, oficialių kriterijų, kuriuos reikia įveikti, nėra.
Tiksliau, nurodoma, kad norintys dalyvauti pokalbyje turi pridėti gyvenimo parašymą, paso ar ID kortelės kopiją, pažymėjimus ar diplomus, už kuriuos gali būti pridedami papildomi balai stojant, metinių pažymių užpildytą formą, kurią pasirašė mokyklos vadovas, motyvacinį laišką ar vaizdo įrašą ir 45 eurų dydžio stojamosios studijų įmokos kvitą.
„Manau, bendra priėmimo sistema skirta tam, kad padėtume ir jaunuoliams, ir aukštosioms mokykloms. Tačiau jeigu jos turi savo priėmimo sistemą, sutartis, atitinka sąlygas dėl minimalaus balo ir valstybinių egzaminų, tai kodėl tai yra blogai? Jei asmuo tenkina stojimo reikalavimus, manau, nėra skirtumo, kokiu keliu jis į universitetą atėjo“, – įsitikinusi V. Auruškevičienė.
Jos teigimu, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai yra ne kartą diskutavę apie tai, kaip atpažinti motyvuotus studentus, kai stojimo procese atsižvelgiama tik į egzaminų rezultatus, tad panašios universitetų iniciatyvos, jos manymu, turėtų būti vertinamos teigiamai.
„Žinau, kad anksčiau organizuoti išankstinį priėmimą bandė ir kiti universitetai, bet, pavyzdžiui, jei kalbėsime apie valstybinius universitetus, jie dirba kiek kitokiu principu. Jie gauna valstybinius krepšelius, o vienintelis kelias juos įsisavinti – LAMA BPO. Todėl išankstinis priėmimas jiems nėra labai aktualus“, – aiškino ji.
Stebisi, kad motyvaciją tikrina ne bendro priėmimo metu
Tačiau su tuo sutikti nebuvo linkęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. dr. Alfonsas Daniūnas. Jo teigimu, dalies studentų, stojančių į valstybinius universitetus, motyvacija tikrinama jau seniai ir be spekuliacijų – bendrojo priėmimo metu.
„Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universitete tikriname lakūnų motyvaciją, kadangi šis darbas reikalauja turėti tam tikras psichologines savybes. Tokie testai yra rengiami ir kituose universitetuose, tačiau oficialiai, registruotai“, – aiškino jis pridurdamas, kad apie ISM Vadybos ir ekonomikos universitete organizuojamą išankstinį priėmimą, nors jis vyksta jau ketvirtus metus, girdi pirmąjį kartą.
„Keista, jei jau tiek laiko organizuojama, turėjome girdėti, tačiau, matyt, tai daroma pakankamai tyliai“, – svarstė jis.
Anot A. Daniūno, niekam ne paslaptis, kad visos aukštosios mokyklos agituoja jaunuolius rinktis būtent jų mokymosi įstaigą, tačiau įtartina jam atrodo tai, kad ISM Vadybos ir ekonomikos universitete jiems vieta „rezervuojama“.
Nemano, kad pinklės paveiks jaunuolių elgesį
Tiesa, nepaisant tokių privačių universitetų gudrybių, valstybiniai universitetai didelės konkurencijos iš jų nejaučia, sakė A. Daniūnas.
„Vidinėje rinkoje konkurencija, be abejo, didėja, nes norinčių studijuoti mažėja, tačiau ji ryški tarp valstybinių universitetų. Privatūs universitetai konkuruoja, tačiau ta konkurencijos dalis – pakankamai maža“, – aiškino jis.
Be to, pridūrė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, ir šių laikų jaunuoliai nėra taip lengvai suviliojami įvairiais pasiūlymais, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Dabar dažnai galvojama, kad jaunus žmones aukštosios mokyklos kažkaip suvilioja, tačiau nemanau, kad tai yra tiesa. Turiu pripažinti, kad dabartinė karta – labai protingų žmonių karta, kuri sprendimus daro pagrįstai. Aišku, 10-15 proc. neapsisprendusių, besiblaškančių visuomet bus, būtent juos, be abejo, universitetai ir bando pagauti, tačiau tai tikrai nėra visuotinai paplitę“, – mintimis dalijosi jis.
Tik teorinių žinių nebeužtenka
Savo ruožtu Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorė Nora Skaburskienė sakė nemananti, kad ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamas išankstinis priėmimas yra ydingas, jei žiūrima ne tik į jaunuolių motyvaciją, bet ir į akademinius pasiekimus.
„Studentų, kurie apsisprendė ir žino, ko nori, tikrai nėra didžioji dauguma, todėl natūralu, kad bandoma juos privilioti įvairiais būdais“, – tikino ji.
Paklausta, galbūt išankstinį priėmimą visuotinai reikėtų organizuoti ir valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose, N. Skaburskienė aiškino, kad šiuo atveju savo žodį turėtų tarti ir kolegijos, ir universitetai.
„Reikia nuspręsti, kas yra svarbiau: motyvacija ar geras akademinis pasirengimas. O santykis tarp šių dalykų?“, – retoriškai klausė ji.
Pasak SKVC vadovės, į jaunuolių motyvaciją pastaruoju metu atsižvelgiama vis dažniau. Pavyzdžiui, sudarant geriausią rezidentūros studentų eilę būdavo žiūrima tik į jų pažymius, o dabar organizuojami ir motyvaciniai pokalbiai.
„Tai rodo, kad jaunuoliui jau nebeužtenka tik turėti daug žinių, tačiau reikia labai norėtis, aktyviai domėtis viena sritimi“, – pastebėjimais dalijosi ji.
Išvados – kurioziškos
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dar vasario pradžioje išplatino siūlymus dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių. Šiame dokumente buvo pateikti ir skaičiai, parodantys, kokia yra tikroji situacija šioje srityje.
ŠMM duomenimis, apie 25 proc. studentų į valstybės nefinansuojamas studijų vietas priimami ne per LAMA BPO (bendrąją stojimo sistemą). Pabrėžiama, kad duomenys apie jų konkursinius balus yra fragmentiški.
Savo ruožtu remiantis LAMA BPO duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis studentų, įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas ar gavusiųjų studijų stipendijas, surinko mažiau nei 4 konkursinius balus iš 10.
Universitetuose daugiau nei trys ketvirtadaliai stojančiųjų į valstybės finansuojamas ar studijų stipendijų vietas surinko daugiau nei 6 balus. Į 60 proc. mokamų vietų aukštosiose mokyklose priimti asmenys surinko mažiau nei 4 balus.
Be to, nors abiturientų skaičius mažėja, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalis išlieka panaši, aukštosios mokyklos priima vis didesnę stojančiųjų dalį. Vadinasi, dabar į aukštąsias mokyklas patenka ir tie, kuriems anksčiau durys į jas užsiverdavo.