Jau penkis dešimtmečius gyvuojantis Švedijos diskusijų forumas „Almedalsveckan“ nepraranda populiarumo. Maža to, iš jo įkvėpimo semiasi net septyni Skandinavijos ir Baltijos šalių diskusijų festivaliai, tarp jų – ir lietuviškasis „Būtent!“, šių metų rugsėjo 7–8 d. Birštone vyksiantis jau antrą kartą.
Pritraukia tūkstančius dalyvių
Savo gyvavimo pradžioje gvildenęs išskirtinai politines temas, ilgainiui švedų „Almedalsveckan“ (liet. „Almedalio savaitė“) atsivėrė ir nepolitinėms organizacijoms, verslui, pilietinėms iniciatyvoms ir pan. Šiandien tai – didžiulis, net 8 dienas trunkantis, diskusijų forumas, kasmet į Visbį pritraukiantis apie 40 000 lankytojų.
Diskusijų, arba demokratijos, festivalių virusu švedai pamažu užkrėtė visą Šiaurės ir Baltijos šalių regioną. Šiuo metu, be jau minėtos Švedijos, demokratijos festivaliai vyksta Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje, Islandijoje ir Lietuvoje. Visus aštuonis festivalius jungia demokratijos festivalių platforma (Democracy Festival Platform), skirta dalintis patirtimi ir gerąja praktika tarpusavyje, taip pat – skatinti panašias, demokratijos ir diskusijų kultūrą palaikančias bei stiprinančias, iniciatyvas kitose šalyse. 2017 m. 8 renginiai bendrai pritraukė apie pusę milijono lankytojų.
„Tokiu šių festivalių populiarumu stebėtis, matyt, nereikėtų. Aukšta diskusijų kultūra, ypač Skandinavijos šalyse, „užkoduota“ istoriškai: ji nuo seno padeda visuomenei susitarti dėl valstybės raidos prioritetų, o požiūrių įvairovė ir skirtingų visuomenės grupių įsitraukimas lemia geresnę priimamų sprendimų kokybę. Smagu, kad įsibėgėja ir Baltijos šalys: dalyvių aktyvumu patenkintos kaimyninės Latvija ir Estija, kur diskusijų festivaliai organizuojami jau kelerius metus. O Birštone, kur vyks antrasis diskusijų festivalis „Būtent!“, šiemet tikimės sulaukti dvigubai daugiau dalyvių nei pernai“, – kalba vienas iš diskusijų festivalio „Būtent!“ iniciatorių Antanas Bubnelis.
Renginiai vilioja ir savo ypatinga, festivaliams būdinga neformalia atmosfera, įtraukiančia ir skatinančia dalyvius įsitraukti į diskusijas, užduoti klausimų, išsakyti savo nuomonę. Čia neapsiribojama įprastomis panelinėmis diskusijomis, pokalbiais, seminarais ar pristatymais. Temos gvildenamos pasitelkiant ir netradicinius formatus: „pop-up“ renginius gatvėse, teatralizuotus pristatymus, interviu su žiniasklaidos atstovais, dirbtuves ir pan. Visose šalyse, kuriose rengiami diskusijų festivaliai, jų organizatoriai laikosi vieningų kriterijų ir tikslų: diskusijų turinys turi būti aktualus ir įvairiapusiškas, skatinama tolerancija ir diskusijų kultūra, visi renginiai yra atviri ir nemokami.
Demokratija nėra duotybė
Šių festivalių iniciatoriai įsitikinę, jog demokratijai užtikrinti nepakanka vien institucijų ar įstatymų. Demokratiją puoselėti ir ja gyventi turi kiekvienas šalies pilietis. Todėl šie renginiai yra puikus būdas skatinti dialogą tarp įvairių visuomenės grupių atstovų, ugdyti diskusijų kultūrą ir pilietiškumą.
„Jei demokratiją laikysime duotybe, savaime suprantamu dalyku ir jos nepuoselėsime, galime ją prarasti. Nėra tyrimo, kuris pamatuotų festivalio įtaką demokratijos raidai Švedijoje. Galbūt jos net neįmanoma pamatuoti. Tačiau apie renginio svarbą socioekonominiu aspektu galime spręsti iš to, kiek daug lėšų ir pastangų skiria organizatoriai, rėmėjai ir dalyviai tam, kad festivaliai vyktų. Klausiu savęs, kokia būtų Švedija be metai iš metų vykstančios Almedalio savaitės? Ar ji būtų viena demokratiškiausių pasaulio valstybių? Galbūt. O gal ir ne“, – kalba Mia Stuhre, festivalio „Almedalsveckan“ vadovė.
Jai pritaria ir Latvijos pokalbių festivalio „LAMPA“ direktorė Ieva Morica: „Debatai ir diskusijos visuomet buvo ir bus svarbi demokratijos kultūros dalis. Jas skatinti – viena iš svarbiausių pokalbių festivalio „LAMPA“ užduočių. Ypač skaitmeniniame amžiuje, kai diskusijų kultūros pagrindų neretai turime mokytis iš naujo: paisyti mandagumo, gerbti pašnekovą, išklausyti kitokią nuomonę, pateikti gerai apgalvotus argumentus. Jaučiame nuoširdų susidomėjimą festivalio idėja ir misija. Per trejus renginio gyvavimo metus jo dalyvių skaičius išaugo beveik triskart: nuo 3500 iki daugiau nei 10 tūkstančių. Tikimės, kad ateityje sulauksime jų dar daugiau. „LAMPA“ tapo kartų, kalbų ir idėjų susitikimo vieta. Ypač džiugina faktas, kad didelę dalį festivalio dalyvių sudaro jauni žmonės. Tai suteikia vilčių, kad ateitis priklauso viešoms, o ne už uždarų politikų kabinetų durų vykstančioms diskusijoms.“
„Būtent!“ – nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė
„Lietuvoje, kaip, beje, ir visoje Europoje, demokratija susiduria su nemenkais iššūkiais: nepasitikėjimu politikais ir valdymo sistema, visuomenės susiskaidymu ir netolerancija, atotrūkiu tarp politinių procesų ir realaus gyvenimo ir kt. Demokratijos festivaliai kiekvienam norinčiam suteikia galimybę visa tai aptarti su verslo, politikos ir visuomeninio gyvenimo lyderiais atviroje diskusijų erdvėje, išsakyti savo nuomonę ir, galbūt, paskatinti problemos sprendimą ateityje. Lietuvoje tokią galimybę suteikia diskusijų festivalis „Būtent!“, – sako A. Bubnelis.
Pasak jo, akivaizdu, kad mūsų visuomenei tokio formato renginiai yra aktualūs ir reikalingi. Apie tai byloja ir faktas, kad per viešą kvietimą siūlyti savo temas festivaliui buvo pateikta rekordiškai daug – per 80 – temų. Aktyvūs ir visuomeniški piliečiai nori ne tik klausytis diskusijų kaip žiūrovai, bet ir patys pasiryžę jas organizuoti.
Lietuviškasis „Būtent!“ – demokratijos festivalių šeimos „pagrandukas“. Pirmą kartą renginys vyko pernai Birštone: per dvi festivalio dienas čia surengta daugiau nei 70 diskusijų, dalyvavo per 3 tūkst. lankytojų. Šiemet rugsėjo 7–8 d. vyksiančiame festivalyje organizatoriai tikisi sulaukti dukart daugiau žmonių, norinčių gerai ir prasmingai praleisti laiką.
Beje, visai tikėtina, kad jau greitai „Būtent!“ nebegalėsime vadinti jauniausiu demokratijos festivaliu. Galimybe organizuoti panašaus formato renginius domisi Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Belgija ir net Pietų Korėja bei Baltarusija.
DEMOKRATIJOS FESTIVALIAI: TIK FAKTAI
- Šiuo metu demokratijos festivalių šeimą sudaro 8 festivaliai: „Almedalsveckan“ Švedijoje, „SuomiAreena“ Suomijoje, „Folkemødet“ Danijoje, „Arendalsuka“ Norvegijoje, „Arvamusfestival“ Estijoje, „LAMPA“ Latvijoje, „Fundur Fólksins“ (nuo 2018 m. – „Lysa“) Islandijoje ir diskusijų festivalis „Būtent!“ Lietuvoje.
- Giliausias tradicijas turi šiemet penkiasdešimtmetį minėsiantis Švedijos diskusijų formumas „Almedalsveckan“. Jis trunka net 8 dienas ir kasmet pritraukia apie 40 000 lankytojų. Jauniausias yra Lietuvos diskusijų festivalis „Būtent“, pirmą kartą organizuotas 2017-ųjų rugsėjį.
- Skaičiuojant bendrai, 2017 m. visi aštuoni festivaliai truko 29 dienas, pritraukė beveik 500 000 lankytojų, juose vyko 8700 renginių (diskusijų, pokalbių, nuomonių ringų, „tribūnų“ ir kt.).