„Ko gero, čia ne Konstitucinio Teismo, o aukštojo mokslo finansavimo keitimo uždavinys“, - trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė ministras.
Pasak jo, šiuo metu susiklosčiusi situacija, jog aukštasis mokslas priimamas kaip duotybė. Lietuva yra viena iš 7 Europos Sąjungos valstybių, kur vyrauja toks požiūris.
„Bet, jeigu žmogus išvažiavo dirbti į tą pačią Angliją iš Lietuvos pabaigęs, tai jam ta paskola atrodys tokia niekingai maža, nes jis iš pirmų metų savo pajamų sugebės ją visą atiduoti, o mes turėsime iš ko ruošti kitą studentą, kitą mediką“, - dėstė ministras.
Tuo tarpu Lietuvoje dirbantiems medikams, pasak D. Pavalkio, galėtų būti mokamos kompensacijos, už kurias būtų atsakingos savivaldybės.
„Sako, kad reikia kokio traumatologo ar psichiatro. Tvarkoje. Jūs perimkite jo paskolą, jūs mokate - jis pas jus dirba. Čia atsiranda vis daugiau laisvės negu tai, kad studentas pabaigė tai, ką jis pabaigė, jis nieko valstybei neskolingas, gavo išsilavinimą ir daro su juo, ką nori“, - kalbėjo D. Pavalkis.
Ministras šios problemos prasilenkimą su Europos žmogaus teisių, Laisvos migracijos direktyva vadino prasimanymu.
„Bet aš manau, kad šio klausimo diskutavimas yra tam tikras žingsnis į priekį“, - neabejojo jis.
ELTA primena, kad sveikatos apsaugos ministras KT prašo išaiškinti ar valstybė, apmokėdama už studijas ir vykdydama pareigą užtikrinti kokybišką ir prieinamą medicinos pagalbą, turi teisę sutartyse, pasirašomose su būsimais medicinos studentais, susitarti ir dėl jų būsimų darbo vietų. Toks mokslo įstaigos ir studento susitarimas suprantamas kaip „valstybės užsakymas“.
Teismo taip pat prašoma atsakyti, ar valstybės užsakymas, paties KT įvardintas svarstant Aukštojo mokslo įstatymo atitiktį Konstitucijai, yra sąvoka, galiojanti ir sveikatos apsaugos srityje.
Kartu KT nagrinės, ar valstybei tenkinant sveikatos priežiūros specialistų poreikį, tam tikra specialisto parengimo dalis gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, apmokama Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis.
Teigiama, kad valstybės užsakymas sveikatos apsaugoje leistų užtikrinti, kad medicinos studentai įgytų realios praktikos - ne stebėjimo, o medicinos pagalbos teikimo patirties. Kartu valstybės užsakymas padėtų išvengti atskirų sričių specialistų trūkumų, pagerintų medicinos prieinamumą visuose Lietuvos regionuose.
V. P. Andriukaičio teigimu, jis nori būti tikras, kad valstybės užsakymas sveikatos apsaugos srityje bus reguliuojamas nepriekaištingai, o KT savo sprendimu pateiks Seimui, Vyriausybei, visiems privalomas elgesio taisykles. Gavus KT argumentus, anot jo, bus kuriami veikiantys teisės aktai.