Teisininkės tvirtinimu, praktiškai neįmanoma apskaičiuoti, kiek brangiau studentui tapo išmokti dėstomą dalyką dėl to, kad dėstytojas neatvyksta į paskaitas.

Vilnietė Saulė (tikras vardas ir pavardė DELFI žinomi) šįmet baigė ekonomikos bakalauro studijas Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultete. Mergina studijavo vakarinėse studijose, už kurių pusmetį tekdavo pakloti apie 2500 Lt.

Pasak Saulės, paskaitų nebuvimas fakultete buvo dažnas reiškinys. Dėstytojai dažnai vėluodavo, o kartais, dažniausiai šeštadieniais, į paskaitas neateidavo visai. Taip kartais nuplaukdavo po dvi iš eilės turėjusias būti paskaitas. Kai studentai pasigesdavo dėstytojo ir kreipdavosi į fakulteto administratorę, ši esą patardavo palaukti valandą ir eiti namo.

„Būdama vakarinių studijų studentė, tikrai nesijaučiau pilnavertė akademinės bendruomenės narė – dėstytojai žiūrėdavo atsainiai, toks jausmas, kad buvome studentai, iš kurių tik reikia susirinkti pinigus ir kurie nenori mokytis. Tačiau didžioji dalis tikrai siekėme žinių. Kažkada supykusi paskambinau administratorei ir prašiau grąžinti pinigus už neįvykusią paskaitą, ji pasimetė ir pasakė, kad tokia galimybė nenumatyta“, – kalbėjo Saulė.

VU prorektorius: pinigų grąžinimas svarstytinas

Juozas Galginaitis
„Akademinis procesas – paskaitų, užsiėmimų lankymas, dėstymas – viena pirmųjų svarbiausių dėstytojo pareigų, tiesiog šventas reikalas. Man net sunku suvokti, kad dėstytojas paskaitas praleidžia ir nesiteikia po to susitarti su studentais atidirbti. Užsiėmimo nebuvimas – ir akademinės etikos, ir darbo teisės pažeidimas“, – tvirtina VU akademinių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis.

Pasak jo, kitas atvejis, kai dėstytojas suserga ar vyksta į komandiruotę. Kartais gali nebūti kuo dėstytojo pakeisti, tačiau už praleistą paskaitą turi būti atidirbama kitu metu.

VU prorektorius linkęs manyti, kad už neįvykusias paskaitas studentas turi teisę atgauti sumokėtus pinigus. „Man tokių atvejų nėra žinoma, bet jeigu studentas kreiptųsi ir būtų įrodyta, kad užsiėmimas tikrai neįvyko, manyčiau, visai svarstytinas pinigų grąžinimas. Kiekvienas mūsų studijų kreditas įvertintas, mes žinome jo kainą, todėl atsitinkamai paskaičiavus galime apskaičiuoti, kiek paskaita verta finansiškai. Iš esmės turėtų būti galimybė grąžinti pinigus“, – kalbėjo J. Galginaitis.

J. Galginaičio teigimu, kiekvienas užsiėmimo nebuvimas turėtų būti užfiksuojamas – geriausia surašyti raštą fakulteto studijų prodekanui. Jei jis nereaguoja, reikia kreiptis į centrinę universiteto administraciją.

Advokatė: reikalauti piniginės kompensacijos nebūtų galima

Kitokios nuomonės dėl pinigų už neįvykusio užsiėmimo grąžinimą laikosi advokatų kontoros „Borenius“ advokatė Monika Misiūnienė. Ji atkreipia dėmesį, kad nors aukštąją mokyklą ir studentą sieja paslaugų sutartis, studijų procesui ir aukštosioms mokykloms yra taikomi specialūs teisės aktai – Švietimo įstatymas, Mokslo ir studijų įstatymas, universitetų statutai, akademinės etikos kodeksai, mokslo organizavimo tvarką nustatantys rektorių, dekanų įsakymai ir panašiai.

„Sakyti, kad dėstytojo neatvykimas į, pavyzdžiui, vieną paskaitą savaime yra studijų kokybės pažeidimas, negalima. Pavyzdžiui, aukštojoje mokykloje gali būti nustatyta teisė dėstytojams organizuoti paskaitas kitu laiku, jeigu dėstytojas negali atvykti nustatytu paskaitos laiku. Tokiu atveju pažeidimo nebus“, – teigia advokatė.

M. Misiūnienės teigimu, jeigu dėstytojas į paskaitas neatvyksta sistemingai ir tam nėra pateisinimo, studijų kokybė nėra tinkamai užtikrinama. „Tačiau ir tokiu atveju reikalauti piniginės kompensacijos tiesiog išskaičiavus vienos paskaitos „kainą“ pagal už studijas mokamą mokestį nebus galima – apskaičiuoti, kiek brangiau studentui tapo išmokti dėstomą dalyką dėl to, kad dėstytojas neatvyksta į paskaitas, praktiškai yra beveik neįmanoma. Mat tarp studentui padarytos piniginės žalos ir studijų kokybės pažeidimo turi būti priežastinis ryšys“, – aiškina M. Misiūnienė.

Pasak advokatės, tais atvejais, kai dėstytojai neatvyksta į paskaitas, studentų teisės dėl studijų kokybės realiausiai galėtų būti apgintos teikiant skundus. Skųsti galima žodžiu, o jei tai nepadeda – raštu aukštosios mokyklos administracijai, taip pat Ginčų nagrinėjimo komisijai. M. Misiūnienė pataria tokias problemas viešinti pateikiant savo nuomonę aukštosios mokyklos interneto svetainėje arba, esant galimybei, pasirenkant kitą dalyko dėstytoją.

„Administracija neturėtų likti abejinga bei turėtų taikyti dėstytojui poveikio priemones (drausmines nuobaudas) ir problema turėtų vienaip ar kitaip ilgainiui išsispręsti“, – mano pašnekovė.

Studentų sąjunga: reikia kreiptis į aukštosios administraciją

Dainius Dikšaitis
„Kiek iš tikrųjų dėstytojų tendencingai praleidžia paskaitas, sunku šiuo metu spręsti. Į studentų atstovybes, mūsų žiniomis, su tokio pobūdžio nusiskundimais studentai ateina gana retai. Taip pat iš studentų savivaldų girdime, kad dažniausiai praleistos paskaitos atidirbamos“, – sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak D. Dikšaičio, neturėtų būti įmanomi atvejai, kad dėstytojas į paskaitą neatvyksta be pateisinamos priežasties – aukštosios mokyklos administracija tam neturėtų sudaryti prielaidų.

„Ar studentas gali reikalauti iš aukštosios grąžinti dalį studijų įmokos – teisinis klausimas. Mūsų žiniomis, šiuo metu reikalauti kompensacijų galima nebent skundžiantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka mokyklos vidaus institucijoms, pavyzdžiui, Ginčų nagrinėjimo komisijai arba, remiantis savo studijų sutartimi, reikalauti sutartinių įsipareigojimų vykdymo teisme. Žinoma, mes visais atvejais raginame ginčus spręsti taikiai, o esant poreikiui – kreiptis tiesiogiai į Lietuvos studentų sąjungą“, – kalbėjo D. Dikšaitis.

Jo tvirtinimu, susidūrę su studijų sutartyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymais studentai turėtų kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją.