Teismas nustatė, kad praėjusiųjų metų birželio 8 dieną L. Č., turėdama tikslą platinti, gabeno teisėtai įgytas 10 vienetų tablečių „Bromazepam Lannacher 3 mg“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - 0,030 g bromazepamo, Šiaulių mieste nunešė į vieną iš Lietuvos pašto esančių skyrių, įdėjo į siuntą ir pateikė pašto darbuotojams. Šią siuntą moteris adresavo Airijoje gyvenančiai savo sesei. Tačiau nusikalstamos veikos – neteisėto gabenimo per valstybės sieną psichotropinių priemonių – šiaulietė nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – tabletes aptiko Lietuvos muitinės pareigūnai. Kaip paaiškėjo, savo nusikaltimą moteris mėgino užmaskuoti. L. Č. savo kaltę pripažino.
Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje šiaulietė savo kaltę pripažino. L. Č. teigė, kad minėtas tabletes, kurias turėjusi gerti kiekvieną vakarą po vieną, jai išrašė gydytoja. Kad šios tabletės yra psichotropinės, moteris nežinojusi. Kaltinamosios žodžiais, jos sesuo gyvena Airijoje, serga, vaistų gydytojas neišrašė.
Pasak L. Č., sesuo žinojusi, kad jai yra išrašyti, todėl ir paprašė jų atsiųsti. L. Č. žodžiais, nieko blogo nepagalvojusi ir išsiuntusi. Kaltinamoji prisipažino, kad išsiųsdama vaistus sumelavusi – ant siuntos savo vardą ir pavardę, bei sesers pavardę ir vardą ji užrašiusi išgalvotus, tikslius nurodė tik adresus. Šiaulietė teismui sakė, kad tokį savo elgesį vertina labai blogai.
Valstybinė kaltintoja savo baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį, kad L. Č. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kalta. Prokurorės žodžiais, būtina atkreipti teismo dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas itin griežtai vertina nusikalstamas veikas susijusias su psichotropinių medžiagų disponavimu – už platinimą ir neteisėtą gabenimą numato vienintelę – laisvės atėmimo bausmę.
Pasak valstybinės kaltintojos, šioje byloje yra tokia teisinė situacija: L. Č. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, turi legalų pragyvenimo šaltinį, geba kritiškai vertinti savo poelgį, praeityje neteista. Kaltinamoji, prokurorės teigimu, neturėtų būti siunčiama atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, izoliuojant nuo visuomenės. Tai, prokurorės žodžiais, būtų neteisinga. Todėl, anot jos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso įtvirtintomis atitinkamomis nuostatomis, L. Č. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, negu numato straipsnio sankcija – prokurorė teismo prašė kaltinamajai paskirti laisvės apribojimo bausmę.
Bylą išnagrinėjęs teismas pabrėžė, kad vertinant kaltinamosios L. Č. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį būtina atsižvelgti į tai, jog ji gabeno ir pasikėsino išsiųsti teisėtai įgytus vaistus, kuriuose labai nedidelis psichotropinės medžiagos kiekis. Teismo įsitikinimu, kaltinamosios įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį mažina ir tai, kad neteisėtai gabenta psichotropinė medžiaga į apyvartą nepateko, kadangi ji buvo surasta ir paimta pareigūnų, todėl galima konstatuoti, kad šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė.
Teismas L. Č. už padarytas nusikalstamas veikas pripažino kalta ir paskyrė jai vienu trečdaliu sumažintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant ją visą bausmės laiką dirbti (užsiimti individualia veikla) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
