Tačiau suvalkietė nėra tokia turtinga, kaip atrodo iš šalies – visi jos vardu registruoti automobiliai iš tikrųjų priklauso Vidurinės Azijos gyventojams, dažnai užsukantiems į Marijampolės turgų. Už tai, kad jiems priklausančius automobilius įregistruodavo „Regitroje“, moteris gaudavo apie 72 eurų (250 litų) uždarbį.
Toks verslas moteriai buvo pelningas – norinčių Lietuvoje užsiregistruoti ką tik turguje nupirktą automobilį netrūko. Pareigūnai išsiaiškino, kad Marijampolės gyventoja transporto priemones registravo ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir specialiai tam buvo įsteigusi individualią įmonę.
Patikrinę duomenis „Regitroje“ pareigūnai išsiaiškino, kad moteris šį verslą plėtojo nuo 2012-ųjų gegužės 17-osios iki 2014-ųjų gegužės 14-osios, kai buvo sulaikyta.
Nustatyta, kad marijampolietė savo vardu užregistravo 207, o 2013-aisiais įkurtos avo individualios įmonės – 347 transporto priemones.
Visuose dokumentuose buvo nurodyta, kad būtent marijampolietė yra automobilių savininkė. Užregistravus transporto priemones „Regitra“ jos vardu išduodavo transporto priemonės registracijos liudijimus.
Jeigu tikėtume verslininkės teigimu, kad jai už kiekvieną automobilio registraciją buvo sumokama po 72 eurus (250 litų), tuomet už visas įregistruotas transporto priemones ji turėjo gauti ne mažiau kaip 40 tūkst. 112 eurų (138 tūkst. 500 litų).
Tiesa, kaip teigė ji, dalį pinigų ji būdavo priversta išleisti transporto priemonių draudimui.
Baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingos informacijos pateikimo siekiant gauti dokumentą patraukta moteris teigė, kad dažniausiai registruodavo pirkėjų iš Tadžikistano ir Kazachstano nusipirktus automobilius.
„Man paskambindavo ir prašydavo užsiimti automobilių registracijos veikla – nusprendžiau, kad galiu iš to užsidirbti, juoba kad dažniausiai transporto priemones registruodavo tie patys verslininkai“, – per apklausą sakė moteris.
Anot jos, po automobilių registracijos „Regitroje“ ji su realiai juos įsigijusiais asmenimis nuvykdavo pas dvi Marijampolės notares, kurios įformindavo įgaliojimus naudotis transporto priemone. „Jeigu automobilis buvo įregistruotas mano individualios įmonės vardu, pas notarą vykti nereikėdavo – kaip įmonės vadovė turėdavau teisę pasirašyti įgaliojimą“, – sakė ji.
„Uždarbis nebuvo didelis, nes tekdavo sumokėti ir už kai kurių automobilių draudimą, kuris kainuodavo nuo 40 iki 70 litų, tačiau, žinoma, pasitaikydavo atvejų, kad asmenys jau buvo apsidraudę automobilius“, – sakė individualios įmonės savininkė.
„Nuo automobilio registracijos, atskaičiavus draudimą, valstybinių numerių numerių išdavimą man likdavo ne mažiau 60 litų, kuriuos apskaičiau įmonės buhalterinėje apskaitoje, o kai registravau savo vardu, duomenis apie gautus pinigus rašiausi savo sudarytame žurnale, kad galėčiau susiskaičiuoti gautas pajamas ir jas deklaruoti“, – tikino ji.
Suvalkietė pareigūnams įkliuvo, kai pas notarę eilinį kartą užregistravo automobilį, kurį buvo nusipirkęs Kazachstano pilietis. Jis prisipažino, kad turguje norėjo pirkti automobilį, kai prie jo priėjo moteris ir paklausė, ar nereikia pagalbos Lietuvoje užregistruojant transporto priemonę. „Sutikau, mes susitarėme susitikti pas notarą“, – sakė vyras.
Ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai marijampolietei pateikė kaltinimus ne tik dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, bet ir melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentą. Kad šie kaltinimai pagrįsti, pripažino ir teismas – moteris buvo pripažinta kalta, jai skirta 3 tūkst. 760 eurų (100 MGL) bauda. Ją moteris privalės sumokėti per pusę metų.