Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis antradienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prokurorai kaltinimus dėl tyčinio bičiulio nužudymo pateikė net trylika kartų dėl smulkių vagysčių ir kitų nesunkių nusikaltimų teistam 41 metų Sigitui Stropui.
„Aš tyčia tikrai nežudžiau, aš – tik gyniausi“, – kaltės dėl neatitaisomus padarinius sukėlusio nusikaltimo kratėsi S. Stropus. Vis dėlto, jis atsiprašė nužudytojo motinos. O ši su sūnaus netektimi niekaip negali susitaikyti – moteris net atsisakė dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, ir kol vyko posėdis, visą laiką sėdėjo teismo koridoriuje.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad S. Stropus, įtariama, kovo 31 d., apie 23.40 val., Vilniuje, viename P. Kovaliuko g. esančiame daugiabutyje, kartą peiliu smogė savo draugui Dmitrijui Sosnovskiui į krūtinę. Dūris buvo mirtinas – vyras mirė iš karto.
Daugybę kartų teistas S. Stropus teisme pasakojo, kad su taip pat ne kartą kalėjimo duonos ragavusiu D. Sosnovskiu susipažino dar 2009 m., kai kalėjo Kybartų pataisos namuose. Vėliau vyrų keliai susikirto Vilniaus pataisos namuose – čia jie pakliuvo už kitus nusikaltimus.
„Mūsų santykiai buvo labai draugiški, mes net vienas į kitą kreipdavomės mažybine forma – jis mane vadino Sigučiu, o aš jį – Dimačka“, – prisipažino S. Stropus.
Kadangi buvo pašliję santykiai su šeima, į laisvę netrukus turėjęs išeiti S. Stropus neturėjo kur gyventi, todėl D. Sosnovskis pasisiūlė laikinai užleisti savo butą sostinės Karoliniškių mikrorajone.
„Kai mane išleido į laisvę, D. Sosnovskis dar liko pataisos namuose, o aš po kiek laiko apsigyvenau jo namuose – tai buvo pradžia, man reikėjo laiko atsistoti ant kojų“, – sakė kaltinamasis.
S. Stropus gyveno vieno kambario bute – jis nakvojo kambaryje, o virtuvėje D. Sosnovskis buvo leidęs gyventi savo patėviui, kuris neseniai buvo praradęs savo būstą. Beje, patėvis D. Sosnovskį įsivaikino, kai šis dar buvo vaikas, tačiau jo neišsižadėjo, nors vėliau ir nutrūko santuoka su jo motina.
„Su D. Sosnovskiu buvome sutarę, kad per mėnesį mokėsiu 60 eurų ir kaip galėsiu, jam padėsiu pataisos namuose, – teisme kalbėjo kaltinamasis. – Bet viskas labai greitai pasikeitė, nes teismas nutarė jį paleisti į laisvę anksčiau laiko. Bute išgyvenęs tik 25 dienas supratau, kad turėsiu ieškotis naujos vietos. Kovo 31 d. D. Sosnovskis man kelis kartus skambino telefonu, labai norėjo susitikti, iš balso supratau, kad jis yra neblaivus, kažką kalbėjo, jog vienam nuteistajam esu skolingas 120 eurų. Tikrai tada nedegiau spontanišku noru su juo susitikti, todėl ir atsisakiau.“
Tačiau, kaip sakė S. Stropus, vėlai vakare, kai apie 23 val. grįžo į namus, netrukus atėjo ir D. Sosnovskis.
„Jis iš karto man ėmė reikšti pretenzijas, kad visiems meluoju – kalbėjo apie pataisos namus, skolas, – savo poziciją dėstė kaltinamasis. – Ir tada jis netikėtai mane užpuolė – sakė, tu man nemeluosi, ir ėmė daužyti. O aš esu taikus, ramus žmogus, bandžiau jį raminti. D. Sosnovskis greitai nurimo, sakiau, nesikarščiuok, išsiaiškinkime, kas nutiko, siūliau arbatos ir meduolių... Paskui pakrypo kalba apie nuompinigius – jis pareikalavo sumokėti 60 Eur į priekį, be to, aiškino, kad imu jo patėvio maistą. Pasakiau, kad pinigus galėsiu sumokėti tik per savaitę – jis vėl pašoko ir mane ėmė daužyti. Tik šįkart smūgiai buvo kitokie – juk jis yra boksininkas. Daužė visur – ir per galvą, ir per šonus, nors man ką tik buvo sugiję šonkauliai, kuriuos buvau susilaužęs, ir per lytinius organus.“
S. Stropus sakė, kad nuo smūgių buvo praradęs sąmonę, o kai atsigavo, „kažkaip išsivadavo“ ir išbėgo į virtuvę.
„Kaip skęstantis griebiasi šiaudo, taip aš griebiausi peilio“, – kalbėjo kaltinamasis.
Vyras teigė, kad peilį laikė rankoje atkišęs į priekį ir dar bandė slėptis už vonios kambario durų.
„Dima paėmė šluotkotį ir užsimojo – aš kaire ranka laikiau duris, o dešine buvau atkišęs peilį, – pasakojo S. Stropus. – Nežinau, kaip viskas įvyko, bet staiga viskas nutilo – po kelių sekundžių pamačiau, kad Dima guli ant grindų. Aš net nepajutau, kaip jam įdūriau. Tai buvo baisus jausmas – puoliau prie jo, dar bandžiau žaizdą užspausti, bet nieko nepavyko, dūris buvo tiesiai į širdį.“
S. Stropus sakė, kad nejaučia kaltės dėl bičiulio nužudymo, nes gynėsi nuo jo smurto. „Būčiau tyčia dūręs, prisipažinčiau kaltu ir visiems būtų ramu, bet dabar taip negaliu pasielgti – aš to nepadariau“, – pareiškė jis.
Supratęs, ką padarė, S. Stropus greitai susirinko savo daiktus, peilį ir pasišalino iš buto, prie jau numirusio D. Sosnovskio palikęs jo patėvį. Šis matė vyrų konfliktą ir bandė juos išskirti, tačiau nesėkmingai – kai bandė pagriebti peilį, persipjovė pirštą.
„Gyvenime esu visko patyręs – ir pats peiliu gavęs, ir muštynės man nebuvo naujiena, bet kad taip mane sėdintį muštų, dar nebuvo, iš didelės baimės bandžiau gelbėtis, – savo veiksmus bandė pateisinti kaltinamasis. – Šiandien suprantu, kad galbūt reikėjo kaip nors kitaip elgtis, gal nereikėjo nereikalingo žodžio pasakyti, bet jau nieko nepakeisi – yra kaip yra.“
Tuo metu nužudytojo motina teisme prisipažino, kad į laisvę išėjęs sūnus buvo nužudytas jau po 4 dienų. „Jis iš karto apsigyveno mano namuose, o nužudymo dieną jam pasakiau, kad skambino patėvis ir skundėsi, jog S. Stropus ima jo maistą, kitus buities daiktus, yra skolingas pinigų, net nemoka už komunalines paslaugas“, – sakė ji.
Apie tai, kad sūnus buvo nužudytas, moteris sužinojo dar tą pačią naktį, kai jai telefonu paskambino patėvis. Paklausta, kokia bausmė turėtų būti skirta S. Stropui, jeigu šis bus pripažintas kaltu dėl nužudymo, moteris taip nieko ir negalėjo – tik apsiverkė.