Kadangi ugnies gesinimui vandenį reikėjo vežti apie 5 kilometrų atstumu, o liepsnos greitai plito miško link, teko iškviesti papildomas ugniagesių pajėgas. Ugnį gesino ne tik 5 gaisrinės autocisternos bei 17 ugniagesių, bet ir 6 Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai. Po kelių valandų liepsnos buvo numalšintos, tačiau išdegė maždaug 15 ha žolės ir apie 2 ha miško paklotės. Tai vienas didesnių paskutinės paros žolės gaisrų.
O iš viso praėjusią parą ugniagesiai jau 47 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose. Daugiausia – 18 kartų – tokių iškvietimų buvo Klaipėdos apskrityje. Tad Pamarys ne tik skęsta, nes paskutiniais trečiadienio duomenimis, vanduo Nemuno žemupyje pradėjo staigiai kilti ir virš kelio Šilutė–Rusnė viršijo 15 cm lygį, bet ir dega. Atrodo, kad artimiausiu metu tokių gaisrų galime sulaukti ir visoje Lietuvoje.
Štai jau antradienį Kauno apskrityje ugniagesiai 8 kartus vyko gesinti degančios žolės, Vilniaus apskrityje – 6 kartus, Šiaulių ir Panevėžio – po 4 kartus. O iš viso šiemet šalyje ugniagesiai užgesino 755 gaisrus atvirose teritorijose, kuriose išdegė per 800 ha žemės ploto.
Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu.
Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
Deja, neatsakingas kai kurių gyventojų požiūris padaro daug žalos ne tik gamtai bei jų turtui. Tai brangiai kainuoja ir šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms.
Be to, šie gaisrai ypač sparčiai plinta, o greitai juos užgesinti yra labai sunku, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
Tuo pačiu primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji gali siekti ne vieną tūkstantį litų.