Anot teismo, įrodyta, jog 2023 m. gegužės 1 d. abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, paskambino į viename daugiabutyje esančio buto duris, o šeimininkei jas atidarius, įsibrovė į butą. Bylos duomenimis, D. A. nukentėjusiajai į kaklą įrėmė peilį, pargriovė ant grindų, užspaudė burną, surišo rankas ir kojas, tada kartu su bendrininku E. J. nutempė moterį į vonios kambarį, o iš bute rastos piniginės pagrobė 200 eurų.
Taip pat įrodyta, jog anksčiau 13-ika kartų teistas D. A. 2023 metų balandžio 28 bei 30 dienomis, tokiu pačiu būdu įsibrovė į dar du butus ir iš dviejų nukentėjusiųjų pagrobė 250 eurų. Byloje surinktais duomenimis įrodyta, jog D. A., nustūmęs nukentėjusiąsias, grasino joms peiliu ir taip atėmęs galimybę priešintis, pagrobė jų pinigus. D. A. teigimu, pinigų jam reikėjo narkotinių medžiagų įsigijimui, o nusikalstamas veikas padarė būdamas abstinencijos būsenoje.
Teismo nuosprendyje konstatuota, jog D. A. veikė tiesioginė tyčia, jo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visetu.
Teismas, skelbdamas nuosprendį pažymėjo, jog kaltinamojo E. J. ir jo gynėjo argumentai, kad jis neatliko visų plėšimui konstatuoti būtinų veiksmų ir byloje turėjo būti konstatuotas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas), yra nepagrįsti. Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas – yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir pasisavino turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius.
Teismo nuosprendyje pažymima, jog nors E. J. nukentėjusiajai tiesiogiai peiliu negrasino ir pinigų nereikalavo, tačiau bendrininko D. A. veiksmams neprieštaravo ir jiems pritarė, jų nutraukti nesistengė, vykdė bendrininko nurodymus šiam padėti surišti ir nunešti nukentėjusiąją, pasitraukti iš nusikaltimo vietos, iškviesti taksi automobilį.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, padaryta pagrįsta išvada, kad E. J. ir D. A. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, jie abu veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime ir suvokė, kad svetimą turtą pagrobia panaudojus peilį ir atimant galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti ją surišant, taip pat, jog numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo, taigi - veikė tiesiogine tyčia.
2023 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu D. A. ir E. J. pripažinti kaltais dėl plėšimų (Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.). Subendrinus bausmes D. A. paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, E. J. paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.
