„Tai klasikinis sukčiavimo atvejis, kai jaunas žmogus, pajutęs pinigų kvapą, imasi lengvo uždarbio, nors neturi nei automobilio, nei jo dokumentų – ieško patiklių žmonių ir juos suranda“, – mano Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Kisinienė.

Pigiau nei paprastai kainuoja automobilį „Volkswagen Touran“ norėjo nusipirkti ir vilnietis Artūras Š., pagal skelbimą surastam pardavėjui patikėjęs rankpinigius – tūkstantį litų. Tačiau pirkėjas automobilio taip ir negavo – po kelių dienų mašiną atvežti žadėjęs pardavėjas staiga dingo, neatsiliepė ir į telefono skambučius.

Tik tada Artūras Š. internete dar kartą pažiūrėjo A. Karūžos skelbimą – parduodamos mašinos nuotraukoje buvo nurodyti valstybiniai numeriai.

„Į paieškos sistemą įvedžiau šios mašinos numerius – jis buvo parduodamas Olandijoje, ten jo kaina buvo 4 500, o Lietuvoje – 4 250 eurų“, – nukentėjusysis mano, kad kaunietis nė neketino parduoti automobilio, o tik siekė lengvai pasipelnyti svetima sąskaita.

A. Karūžos baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo antradienį išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas – teisėjas Robertas Rainys nuosprendį žada paskelbti po dviejų savaičių.

Kaip teisme pagarsino valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, A. Karūža praėjusių metų kovo 9-ąją Vilniuje, prie Stoties esančiame greito maitinimo restorane susitiko su Artūru Š., su kuriuo pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ją pirkėjas sumokėjo rankpinigius, o pardavėjas įsipareigojo po dviejų dienų automobilį atvežti į Vilnių.

Nesulaukęs mašinos Artūras Š. dar bandė ieškoti pardavėjo, bet nesėkmingai – buvo priverstas kreiptis į policiją.

Netrukus paaiškėjo, kad internete automobilius pardavinėjusio jauno vyro ieško ir Kauno policijos pareigūnai – į juos kreipėsi taip pat keletas nukentėjusiųjų. Jie taip pat nesulaukė transporto priemonių, už kurias buvo sumokėję avansą – šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje A. Karūža kaltinamas ėmęs rankpinigius nuo 100 iki 700 Lt, jo galimai padaryta žala siekia 3,5 tūkst. Lt.

Kitoje byloje suimtas A. Karūža pripažįsta, kad sukčiavo, tačiau teisme teisinosi, jog nusikaltimo iš anksto neplanavo. Jis pasakojo, kad internete publikuodavo skelbimus apie parduodamus automobilius, kuriuos pažįstami atveždavo iš Olandijos.

„Buvo tas automobilis, jį turėjo atvežti į Lietuvą po poros dienų, kai iš nukentėjusiojo paėmiau rankpinigius – tą dieną į Vilnių atvežiau automobilį, kurį pardaviau tadžikistaniečiui, o paskui susitikęs su Artūru Š. pasirašiau sutartį“, – sakė A. Karūža.

Jis teisinosi, kad skelbimo nebuvo išėmęs iš skelbimų portalo, todėl esą sulaukė dar vieno pirkėjo skambučio.

„Tas žmogus labai norėjo pirkti tą automobilį ir man pasiūlė 600 Lt daugiau – jam aiškinau, kad esu jau sudaręs sutartį su kitu pirkėju, bet jis sakė, jog nieko baisaus, ką nors sugalvosiu ir grąžinsiu pinigus“, – sakė kaltinamasis.

Tačiau pinigų A. Karūža nukentėjusiajam negrąžino. „Nežinau, kažkaip spontaniškai taip nusprendžiau, net nežinau, kas tą minutę užplaukė, nesugebu paaiškinti – gal esu godus, gal pinigai suviliojo, tikrai pripažįstu, kad pasielgiau labai kvailai, neapgalvotai“, – teismui aiškino jis.

Kaltinamasis patikino, kad sutinka nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą – grąžins jo sumokėtus rankpinigius. „Nors jis nereikalauja neturtinės žalos, galiu ir ją atlyginti – suprantu, kad žmogus sugaišo laiko, prarado pasitikėjimą visuomene“, – teigė A. Karūža.

Tačiau tokie jo žodžiai tik dar labiau papiktino Artūrą Š. „Jis aiškina, kad yra nekaltas avinėlis, jog norėjo parduoti man tą automobilį, tačiau tai yra visiška nesąmonė, manau, tai – neteisybė“, – sakė po ilgos pertraukos A. Karūžą išvydęs nukentėjusysis.

Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė D. Kisinienė taip pat mano, kad A. Karūža nė neketino parduoti automobilio, todėl už sukčiavimą kaltinamąjį teismui pasiūlė įkalinti metams. Be to, prokurorė šią bausmę siūlė subendrinti su prieš 2 metus Kauno teismo paskirtu nuosprendžiu ir A. Karūžai skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tokia bausmė yra per griežta, mano A. Karūžai atstovaujantis advokatas Mindaugas Vaivada. Pasak jo, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, nurodė, jog nusikaltimo neplanavo, be to, jo teigimu, nukentėjusiajam padaryta „santykinai nedidelė žala“, todėl už tai jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė. Tiesa, kaip pabrėžė advokatas, kitokios sankcijos, nei realios laisvės atėmimo bausmės, teismas A. Karūžai ir negalėtų skirti.

Siūlydamas darbą Norvegijoje gyrėsi darbu televizijoje

A. Karūža prieš dvejus metus taip pat buvo nuteistas dėl sukčiavimo, kai nuo jo nukentėjo beveik 30 žmonių. Tąkart jis internete skelbdavosi, jog siūlo gerai apmokamą darbą Norvegijoje.

„Kai su A. Karūža susitikau pasikalbėti dėl darbo, jis sakė, jog dirba TV3 televizijoje, projekto „Šok su manimi“ operatoriumi, o jo motina yra ištekėjusi už norvego, kuris randa darbus Norvegijoje ir tokiu būdu padeda jam užsidirbti, – teisme pasakojo viena nukentėjusioji mergina. – Jis sakė, kad įdarbinimas kainuos tūkstantį litų, tačiau juos turėsiu persiųsti iš pirmojo atlyginimo, o dabar tik turėsiu sumokėti 300 Lt kelionei į Norvegiją keltu“.

Pinigus už kelionę sumokėjusi mergina darbo Norvegijos sostinėje Osle, kur jai buvo žadamas 5-6 tūkst. Lt atlyginimas už namų tvarkymą, taip ir nesulaukė.

Darbu televizijoje A. Karūža gyrėsi ir kitiems nukentėjusiesiems, kuriems žadėjo parūpinti darbą žemės ūkyje (melžti karves), žuvų fabrike, statybose, taip pat Norvegijoje gyvenančiose Rusijos piliečių šeimose.

„Apie darbą Norvegijoje ir patį maršrutą A. Karūža šnekėjo labai įtikinamai, atrodė, jog jis viską žino ir tikrai neapgaudinėja, minėjo, kad draugo mama yra ištekėjusi už norvego ir pan., todėl jis ir užsiima tokiais reikalais – Tomu prisistatęs vaikinas mokėjo „užkalbėti dantis“, sakė, kad už įdarbinimą jam nereikia duoti pinigų, tiesiog reikėjo sumokėti nuo žmogaus 150 Lt už kelionę ir bilietams keltu, nes yra buvę tokių atvejų, kai bilietai būna nupirkti, o žmonės jau nebevažiuoja ir neatvyksta, todėl jis esą tik norėjo apsidrausti“, – teisme prisiminė kitas nukentėjusysis, kurį A. Karūža žadėjo ne tik įdarbinti, bet ir apgyvendinti Norvegijoje.

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų A. Karūža išviliojo daugiau kaip 7 tūkst. Lt.