Ne mažiau problemų kyla ir norint susekti asmenį, kuris, pasinaudojęs dronu, bando į kalinimo įstaigą atskraidinti mobiliojo ryšio telefonus ar kitus draudžiamus daiktus.
„Kaip tą droną pagauti? Mes neturime nei reikiamos įrangos, nei šauti galime, todėl droną sulaikyti yra labai sunku. Droną žmogus gali valdyti ir nutolęs nuo jo kilometrą ar du. Paleidžia jį ir su vaizdo aparatūra jį valdo nuotoliniu būdu“, - sakė K. Jasmontas.
Pasak jo, Alytaus pataisos namai ketina įsigyti kilometro spinduliu šviečiančius žibintus, kad būtų lengviau stebėti pataisos namų teritoriją. K. Jasmontas prisiminė, kad anksčiau neteisėtiems daiktams į pataisos namus gabenti buvo naudojamos „patrankos“, o šiuo metu, nuolat tobulėjant technikai, „patrankas“ pakeitė dronai.
„Mums pavyko užfiksuoti du tokius atvejus. Į Alytaus pataisos namus dronu buvo atskraidintos mobiliojo ryšio priemonės. Ši problema yra ir Marijampolės pataisos namuose, kur tokių atvejų pasitaiko bent kartą per savaitę“, - sakė K. Jasmontas.
Dėl vis labiau populiarėjančių nuotolinio valdymo skraidyklių keliamos grėsmės Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė vykdyti skrydžius bepiločiais orlaiviais virš Alytaus pataisos namų.
Norėdama užkirsti kelią nusikalstamoms veikloms, Alytaus miesto savivaldybė uždraudė skraidinti dronus ir dar keliose Alytaus miesto teritorijose.
