Jie kaltinami talkinę D. Kedžiui nužudant J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę ir kurstę buvusios teisėjos Neringos Venckienės brolį žudyti.

Baudžiamasis kodeksas asmeniui, kuris nužudė du ar daugiau žmonių, numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos R. Ivanauską į teismą atvedė jo sesuo. Į teismą atvyko ir buvusi jo sugyventinė E. Barauskaitė.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas teisme yra pagarsinęs, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su Mindaugu Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą.

Ivanauskas tikino, kad izoliatoriuje jį girdė kava

Tęsiant apklausą, R. Ivanauskas pasakojo suėmimo metu Kauno tardymo izoliatoriuje „girdytas kava“ ir buvęs apsvaigintas - dėl ko patyrė haliucinacijas, kamavosi. Taip esą siekta išgauti jo tinkamus parodymus. 

R. Ivanauskas prisiminė, kad D. Kedys kaltino buvusią sugyventinę Laimutę Stankūnaitę pardavinėjus mergaitę Andriui Ūsui. Jis pasakojo, kaip nelaimingo atsitikimo metu tapo neregiu, kaip jam buvo atlikta ragenos transplantancijos operacija. Ligoninėje jį kartą trumpai aplankė D. Kedys ir M. Žalimas. 

R. Ivanauskas dievagojosi niekada prieš nieką nepakėlęs rankos ir tokių minčių neturėjęs. Jis sakė nežinojęs, ar D. Kedys turėjo ginklą, tuo metu M. Žalimas esą visada nešiodavo ginklą: „kažką kieto šone jausdavo vyriškai apsikabinus“. M. Žalimas esą dirbo apsaugos darbuotoju.

„Nusibodo civilizuotas požiūris“, - D. Kedžio žodžius kartojo R. Ivanauskas, prisiminęs, kaip D. Kedys prašė pagalbos – užmušti A. Ūsą, L. Stankūnaitę. Kaltinamasis esą paraginęs rūpintis dukra, o ne kurti planus ir dar perspėjo, kad už tokius darbus gresia kalėjimas. R. Ivanauskas tvirtino tokių D. Kedžio kalbų nevertinęs rimtai. 

2009 m. rugsėjo 6-ąją R. Ivanauskas, E. Barauskaitė ir D. Kedys atvažiavo į Vilnių pas M. Žalimą. Likus vyriškoje kompanijoje, D. Kedys skundėsi, kad teismai nejuda į priekį. E. Ivanauskas sakė nežinojęs, kad D, Kedys jo namuose paliko tris krepšius, kuriuos vėliau išsivežė M. Žalimas. E. Ivanauskas sakė nieko nežinantis, kad miške buvo išbandytos neperšaunamos liemenės.
Teisėja stebėjosi, kad R. Ivanauskas leisdavo laiką su D. Kedžiu ir M. Žalimu, tačiau dabar nepamena, apie ką kalbėdavosi ar teisinasi negirdėjęs dėl automobilyje skambėjusios garsios muzikos.

R. Ivanauskas teisme pasakojo dabar matantis tik „pilka“ ir „juoda“, o akinius nešioja tik dėl akių apsaugos.

Kalbas apie granatas teisino „filmų įtaka“

Žudynių dieną, spalio 5-ąją, R. Ivanauskas pasakojo buvęs pas medikus, o popiet su sugyventine Egle ir jų vaikeliu važiavęs pas gimines. Jis tvirtino tą dieną nebuvo susitikęs nei su M. Žalimu, nei su D. Kedžiu.

Byloje pagarsinti slapta daryti įrašai. Viename jų 2010 m. vasarį R. Ivanauskas kalbasi su E. Barauskaite. Jis įraše kartoja, kad viskas „nusibodo“, kad turi informacijos, kuri viską įrodys iš karto. Buvusi sugyventinė įraše ragina liautis, R. Ivanauskas kalba apie „100 tūkstančių“.

R. Ivanauskas teisme gynėsi „norėjęs pasirodyti“ ir apie ką kalbėjęs, nedetalizavo. Jis teisinosi vartojęs vaistus nuo depresijos, nuo nervų ir Alzhaimerio, taip pat nevengęs alkoholio.    

Ir kitus teisme pagarsintus pokalbius R. Ivanauskas įvertino kaip „pilstymą iš tuščio į kiaurą“, sakė nežinantis, apie ką įrašuose kalba ir ką mini. „Filmų įtaka demokratijos šaly, su mano proteliu“, - teisinosi R. Ivanauskas, įrašuose kalbantis apie autobusiuką, granatas, „varymą“ ir D. Kedį.    
Teisėja tikslinosi, kaip, būdamas aklas, R. Ivanauskas žiūri filmus.

Prieš pirmadienį įvykdytas žudynes, šeštadienį R. Ivanauskas buvo susitikęs su D. Kedžiu ir esą perspėjo, kad nužudyti žmogų reikia būti profesionalu, antraip teisėsauga suranda.

E. Ivanausko apklausa truko dvi valandas. Po jos kaltinamojo advokatas Artūras Bauža žurnalistams teigė manąs, kad teisme paviešinti įrašai paremti televizijoje transliuotomis Audrės Kudabienės ir Kristupo Krivicko laidomis. Advokato manymu, viską, ką matė per televizorių, R. Ivanauskas kalbėjo būdamas neblaivus.

„Aš turiu duomenų, kad išgėręs jis kalba daug tokių nerealių dalykų, mėgsta žmogus pasigirti, mėgsta erzinti, manyčiau, tai viena priežasčių, dėl ko su juo negyvena jo vaiko mama“, - dėstė A. Bauža.

Popiet numatyta apklausti jo buvusią sugyventinę E. Barauskaitę.

Kaltinami planavę žudynes

Baudžiamoji byla, kurią sudaro 14 tomų medžiagos, iš Kauno apygardos teismo perduota nagrinėti į Vilnių – kaltinamieji kaltinami bendrininkavę nužudant Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją J. Furmanavičių, ikiteisminio tyrimo metu didžioji dauguma šio teismo teisėjų yra apklausti liudytojais.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė, planuodami rengiamų nužudymų detales, davė patarimus dėl nužudymų eigos, surado galimą bendrininką, kartu su D. Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius iš įvykių vietų, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D. Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų ir išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes, tokiu būdu padėdami D. Kedžiui rengtis nužudyti ir nužudant du asmenis.

DELFI primena, kad 2009 m. spalio 5 d. rytą važiuojantis į darbą J. Furmanavičius buvo nušautas iš viso aštuoniais šūviais, automobiliui užblokavus kelią. V. Naruševičienė nužudyta tą pačią dieną rytą savo namų tarpduryje šešiais–septyniais šūviais. Manoma, kad ji, nors ir buvo įspėta apie J. Furmanavičiaus nužudymą, susirūpinusi savo dukters saugumu ir visiškai nekreipdama dėmesio į jai gresiantį pavojų, ėjo jos pasitikti iš mokyklos. Plyšyje tarp laiptelių ir namo sienos rastas D. Kedžiui išduotas pistoletas.

D. Kedžio žudynės buvo atskleistos po slaptojo informatoriaus Mindaugo Žalimo liudijimo – jis prisipažino įspėjęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnus apie planuojamus nusikaltimus.

Baudžiamasis kodeksas asmeniui, kuris nužudė du ar daugiau žmonių, numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Šioje byloje šešios J. Furmanavičiaus seserys ir motina Anelė Furmanavičienė yra pripažintos civilinėmis ieškovėmis. Ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateikė ir Laimutė Stankūnaitė su tėvais bei Andriaus Ūso tėvai.

L. Stankūnaitė prašo priteisti 100 tūkst., jos tėvai – po 200 tūkst., J. Furmanavičiaus seserys ir motina – po 100 tūkst., A. Ūso tėvai ir našlė - po 75 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat kaltinamiesiems yra pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – prašoma atlyginti laidojimo išlaidas.