Apie tai, kad traukinys Kazlų Rūdoje, Miškininkų gatvėje, rėžėsi į „Audi Q5“, tarnyboms pranešta 15 val. 01 min.
Tranzitinis traukinys „Maskva–Kaliningradas“ automobilį stūmė dar maždaug puskilometrį. Atvykę gelbėtojai iš „Audi“ nuolaužų ištraukė du jaunus vyrus, kuriems padėti jau nebebuvo įmanoma.
Paaiškėjo, kad žuvusieji – vietiniai gyventojai. Žuvo du vyrai, keleivis ir vairuotojas, abu jie gimę 1981 m. Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą, kas konkrečiai nutiko, dar aiškinamasi.
Nors tarp gyventojų pasklido gandų apie toje pervažoje kartais neveikiantį šviesoforą, pagal pirminius liudininkų parodymus, „Audi“ vairuotojas ant bėgių užvažiavo degant draudžiamam signalui. Kaip buvo iš tiesų, atsakys tyrimą atliekantys pareigūnai.
Akla pervaža
Nepaisant to, Kazlų Rūdos gyventojai įsitikinę, kad tragedijos buvo galima išvengti, o problemos esmę, kalbėdamas su Delfi, įvardino miesto meras.
„Kol tu nepatenki ant bėgių, tu negali pamatyti atvažiuojančio traukinio“, – sakė M. Varaška.
Prieš maždaug 7 metus, vykdant „Rail Baltica“ projektą, Kazlų Rūdoje sumontuoti garsą izoliuojantys barjerai, taip siekiant užtikrinti gyventojų ramybę. Tačiau jie pastatyti taip arti bėgių, kad ženkliai apriboja galimybes pamatyti artėjantį traukinį.
„Visada su baime važiuoju pro ten, nes nežinai, kas gali laukti tavęs, kad ir kaip atsargiai bevažiuotum“, – taip šią vietą socialiniuose tinkluose įvertino viena vairuotoja.
Gyventojai siūlo ir aiškius sprendimus, ką reiktų daryti, kad situaciją keistųsi. Jie stebisi, kad net kai kuriuose atokesniuose kaimuose pervažose įrengti nuleidžiami užkardai. O čia miestas, 4 vėžės, o vienintelė saugumo priemonė – šviesoforas.
„Tokio didelio apkrovimo pervaža privalo būti kontroliuojama užtvaru, arba eismas vykdomas ją kertant viaduku. Kiek dar gyvybių reikės paaukoti, kad imtųsi tai spręsti?“ – svarstė kitas Kazlų Rūdiškis.
Prašymai liko neišgirsti
Miesto meras Delfi tvirtino, kad visa tai jam ne tik nėra naujiena, pasak jo, nesaugios pervažos problema ne kartą kelta susitikimuose su atsakingomis institucijomis.
„Ne vieną kartą buvo kreiptasi, ne vieną kartą tai buvo akcentuota susitikimuose su Lietuvos geležinkeliais, diskutuojant apie naują vėžę, apie senosios rekonstrukciją, buvo akcentuojama, kad nė viena pervaža neatitinka šiuolaikinių sprendinių.
Reikia arba dviejų lygių pervažos su tuneliu, arba dviejų lygių pervažos su viaduku per geležinkelį, kaip tai daroma kituose Lietuvos miestuose, kaip buvo per 6 metus padaryta Marijampolėje“, – kalbėjo M. Varaška.
Pašnekovas žadėjo, kad planuoja kreiptis dėl saugumo auditų, o tada žiūrės, ką šįkart pasakys institucijos, turinčios užtikrinti eismo saugumą.
„Ar ta pervaža dar gali būti toliau naudojama? Ten turime vieną saugumo lygį – šviesoforą. Kitos saugumo priemonės, STOP ženklas visiškai neefektyvus. Sustojus toje vietoje per užtvarus nematai artėjančių traukinių, turime tik vieno saugumo lygio pervažą ir klausimas, ar tokia pervaža gali būti naudojama. Lygiai tokia pati situacija yra kitoje pervažoje, lygiai tokia pati.
Užtvarai yra pastatyti prie pat bėgių ir tol, kol tu nepatenki ant bėgių, negali pamatyti, ar neatvažiuoja traukinys, jei, pavyzdžiui, nesuveikia pervažos saugumo mechanizmas“, – komentavo jis.
Rengiant šią publikaciją Delfi kreipėsi su klausimais į Lietuvos geležinkelius, bet atsakymo kol kas nesulaukė. Tikimės tekstą papildyti jų komentaru.
