„Kai buvo pasirašyta koalicijos sutartis, toje programoje buvo įtrauktas internetinis balsavimas. Kitus punktus konservatoriai vertė įgyvendinti“, - kalbėjo A. Valinskas.
Jis priminė, kad andai virė diskusijos dėl balso teisės suteikimo moterims, o dabar jos atrodo juokingai.
Ragina nesivyti estų
DELFI ir VRK diskusijoje. Idėjos priešininkai ragino „nebėgti paskui estus“, kurie pirmi įteisino tokį balsavimą. Šalininkai gi pasisakė už balsavimo internetu įteisinimą bent iš dalies.
Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys stebėjosi noru sekti Estijos pavyzdžiu. „Estai pasidarė, ir mes turim pasidaryti?“ - retoriškai klausė V. Gapšys.
Jis taip pat pažymėjo, kad ir prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai atsisakė galimybės įsakymus tvirtinti ne tik ranka, bet ir elektroniniu parašu.
„Tai yra tam tikros tradicijos“, - sakė „darbietis“.
Jam pritarė ir konservatorius Mantas Adomėnas, pareiškęs, kad jį stebina motyvas „iš pavydo estams“.
„Sąžiningi analitikai pripažįsta, kad balsavimas internetu kelia daug rimtų problemų. Užtenka viename taške pažeisti sistemą, ir duomenys yra suklastojami“, - teigė M. Adomėnas.
Vienybės nėra nei tarp konservatorių, nei tarp socdemų
Kolegai oponavo kitas konservatorius Paulius Saudargas. Jis teigė pasisakantis už kiek atsargesnį variantą – iš pradžių išbandyti internetinį balsavimą vienoje apygardoje.
„Lokalizuoti internetinį balsavimą vienoje apygardoje, Naujamiesčio, kur skaičiuojami užsienio lietuvių balsai“, - aiškino P. Saudargas.
Tiesa, šį pasiūlymą Seimas visai neseniai palaidojo.
Už bandomąjį balsavimą pasisakė ir sąjungos „Taip“ lyderis, Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis ragino mokytis iš gerų pavyzdžių – pavyzdžiui, Estijos.
„Pažanga savaime niekuomet neatėjo“, - sakė A. Zuokas, pažymėdamas, kad balsavimas internetu padidintų gyventojų politinį aktyvumą.
Jis, kaip ir A. Valinskas, akcentavo, kad balsavimas internetu galbūt gąsdina kai kurias partijas, mat tai gali pakeisti elektorato išsidėstymą.
Vienybės dėl internetinio balsavimo nėra ne tik konservatorių gretose. Ekspremjeras Gediminas Kirkilas pripažino, kad jos nėra ir tarp socialdemokratų.
Pats G. Kirkilas teigė esąs už balsavimą internetu. „Neįžeidžiant kitų balsuotojų, tas, kuris balsuoja internetu, yra pakankamai sąmoningas“, - sakė socdemas.
V.Mazuronis: geriau lopyti spragas tradicinėje sistemoje
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis teigė, jog jo atstovaujama politinė jėga nėra prieš balsavimą internetu. Esą „tvarkiečiai“ priešinasi šiai idėjai dėl saugumo spragų.
„Mes nekovojame prieš internetinį balsavimą. Mes pasisakome už valdžios formavimo skaidrumą, saugumą, rezultatų nepakeičiamumą“, - sakė V. Mazuronis.
Jis ragino lopyti spragas dabartinėje tvarkoje, užuot eksperimentavus su internetu.
„Valstybės valdžios formavimas – tai vienas iš principinių dalykų, kur nereikia daryti eksperimentų“, - teigė „tvarkietis“.
E.Tamašauskas: kažkada bijota ir automobilių
Liberalų sąjūdžio atstovas, Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas priminė, kad žmonija kone visuomet su baime žiūrėjo į naujoves.
„Kai buvo išrastas automobilis, jam buvo draudžiama važiuoti greičiau nei arklys. (...) Techninė pažanga padarė savo, automobilių pilnos gatvės“, - ironizavo E. Tamašauskas.
Jis taip pat apgailestavo, kad internetinio balsavimo nebuvimas vis dar riboja emigrantų galimybes dalyvauti valstybės valdyme.
„Nepaprastai gaila ir liūdna, kad menkutė bambagyslė, kurią mes galėjome padaryti – ir tos nebeliko“, - sakė liberalas.
Ypač kritiškai jis žiūrėjo į argumentą, esą visuomenė dar nepribrendo balsavimui internetu.
„Kas bus tas teisėjas, kuris pasakys – štai, visuomenė jau subrendo?“ - retoriškai klausė E. Tamašauskas.