Žinia iš giedro dangaus, kad D-Mo vos tik pasibaigus sezonui Kinijoje keliasi į vieną labiausiai gerbiamų NBA organizacijų San Antonijaus „Spurs“, sukėlė tikrą furorą mūsų šalyje – vieni puolė sveikinti Donatą ir tikinti, kad visada juo tikėjo, o kiti ir toliau liko skeptiški bei įsitikinę tuo, kad kaunietis pas Greggą Popovichių kalnų nenuvers.
Pats D. Motiejūnas, kuris dar nespėjo prisijungti prie naujos savo komandos, nuo komentarų kol kas susilaiko. Vienintelė informacija apie šį „Spurs“ manevrą apsiriboja tuo, kad puolėjas iš Lietuvos uždirbs po maždaug 4,4 tūkst. JAV dolerių per dieną ir kad Teksase jis vilkės kiek neįprastu 99-tuoju numeriu pažymėtus marškinėlius, jeigu tikėtume ESPN.
Iki NBA atkrintamųjų likus vos 8 turams vis dar neaišku, kiek kartų aikštėje šiemet dar suspės pasirodyti Donatas, koks vaidmuo jam numatytas San Antonijuje, ar jo sugrįžimas į JAV yra ilgalaikis ir kiek realu, kad būtent D-Mo sezonas už Atlanto iš visų lietuvių gali užsitęsti ilgiausiai.
Pokalbis apie tai DELFI TV laidoje – su lygos žinovu Roku Grajausku, kuris tarpsezonį pats kalbino D. Motiejūną.
– Rokai, praėjo beveik dveji metai nuo tada, kai D. Motiejūnas paskutinį kartą savo rankose laikė oficialų NBA „Spalding“ kamuolį. Ar tau pačiam buvo bomba ta žinia, kad Donatas keliasi į „Spurs“?
– Tiesą pasakius, ne. Iš manęs juokėsi tie bičiuliai, su kuriais komentuoju NBA rungtynes, nes aš, jeigu tik kas nors NBA gaudavo traumą, vis sakydavau, kad va, dabar tai jį pasiims. Nes yra tas niuansas, kad didžiausias klaustukas su D. Motiejūnu buvo jo sveikata ir jo būklė.
Iki tų traumų jis buvo NBA krepšininkas, žaisdavo starto penkete kartu su Dwightu Howardu ir tikrai turėjo gerą sezoną, pateko į atkrintamąsias bei buvo labai solidus žaidėjas. Tai tas talentas niekur nedingo, ypač turint omenyje, kiek jis įdeda darbo ir jėgų, todėl tas krepšininkas suprastėti ir negalėjo.
Antrą sezoną Kinijoje jis žaidė daug minučių, buvo efektyvus, aiškiai pasitikėjo savimi ir užtikrintai jautėsi aikštėje. Pridėkime dar tai, kad jo komanda labai anksti iškrito, ko nebuvo pernai. Tai – labai dėkingas metas NBA komandoms pasipildyti dar prieš atkrintamąsias varžybas. Tad komandai, kuriai trūko aukštaūgio, tai buvo labai logiškas variantas ir jos žingsnis suprantamas.
– Po šios naujienos pasirodymo dar aršesni tapo Lietuvos rinktinės trenerio Dainiaus Adomaičio, nerandančio bendros kalbos D. Motiejūnu, kritikai. Jei prieš tai kai kurie jų dar dvejojo, ar Kinijos lygos žaidėjas vertas atstovauti Lietuvai, tai dabar jiems net nebekyla klausimas. Ar pačiam nekelia juoko tokia fanų reakcija?
– Dar palaukite truputį, leiskite pirma Donatui bent su „Spurs“ marškinėliais nusifotografuoti, tada jau bus galima kalbėti (šypsosi). Bet taip, aš manau, kad čia yra dar didesnis klaustukas visam Lietuvos rinktinės trenerių štabui. Tačiau mes neįlįsime į galvas nei treneriams, nei Donatui, nežinome, kokia ten yra tikroji padėtis. Čia yra viena tų situacijų, kai turi leisti išsiaiškinti jiems patiems.
– Kiek įtakos tam, kad D-Mo atsidūrė San Antonijuje, galėjo turėti tai, jog ten darbuojasi buvęs Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentas Darius Songaila?
– Neabejoju, kad buvo konsultuojamasi su Dariumi ir klausiama jo nuomonės. Jeigu D. Songaila būtų abejojęs, jis būtų tą pasakęs, nes žino, kad jeigu užgarantuos, o nieko gero neišeis, tai visi į jį pradės skersakiuoti ir kitą kartą gali nebeklausyti. Tai tas užtarimas iš jo pusės tikrai turėjo būti. Vadinasi, ir Darius pasitiki Donatu. Taigi tai turėjo įtakos – galbūt ne lemiamos, o rekomendacinio pobūdžio.
– Tas jausmingas D. Motiejūno atsisveikinimas su buvusiu klubu ir Kinija – ar tai ženklas, kad tai jau praeitas etapas ir Donatas į šią Azijos šalį nebeatsigręš?
– Galbūt. Net jeigu Donatui nepavyks įsitvirtinti NBA lygoje, gal jis nuspręs žaisti Europoje – Eurolygoje. Panašu, kad tai buvo tas periodas ir laikotarpis, kai jam reikėjo, kad jis atsigautų, būtų sveikas, vėl pajustų pasitikėjimą savimi ir mėgavimąsi žaidimu. Tai jam buvo tokia krepšinio reabilitacija ir sanatorija Šandonge.
– Kokio pats tikiesi D. Motiejūno vaidmens „Spurs“ gretose? Juk netiki, kad jį G. Popovichius pasikvietė dėl tritaškių?
– Manau, kad ne. Nors iš kitos pusės, paleisti tą vieną-kitą tritaškį D, Motiejūnas gali, skirtingai nei Jakobas Poeltlas. Bet taip, čia vis dar yra mūsų iš senų laikų, kai jis žaidė šalia D. Howardo, įstrigęs stereotipas, bet tada jo funkcija ir buvo tokia. Tuo labiau, kad tais laikais aukštaūgiai dar taip gerai nemėtė tritaškių kaip šiandien, o Brookas Lopezas nė nesapnavo, kad jis praktiškai vien juos ir tesvaidys. Tas 34 proc. tritaškių pataikymas, kokį D. Motiejūnas rodė Kinijoje, NBA lygoje būtų toks, sakykime, kaip ir pakenčiamas – kažkas gal ir dengtų, bet pernelyg nesivargindamas.
D. Motiejūno stiprybės yra jo žaidimas nugara į krepšį, aikštės matymas ir kamuolių skirstymas, ką jis visada solidžiai darė, o kartais net ir stulbindavo savo tais perdavimais. Tokioje terpėje kaip „Spurs“ aš labai tikiu, kad būtent jo stipriosios pusės ir bus išryškinamos ir pabrėžiamos, kadangi jiems neapsimoka daryti kažkokią ilgalaikę investiciją į žaidėją, kuriam 28-eri metai. Jie nori siekti pergalių ir mato, kad jis turi savybių, kurios jiems gali būti naudingos. Donatas užima tą trečio aukštaūgio vietą ir matysime, kiek jam pavyks gauti žaidybinio laiko ir kaip jį išnaudos G. Popovichius.
– „Spurs“ (43/31) šiuo metu yra aštunti Vakarų konferencijoje, bet juos nuo penktos vietos teskiria viena pergalė. Kaip manai, su kokia ekipa jiems būtų palankiausia susitikti pirmame atkrintamųjų rate ir ar realu, kad galime sulaukti savotiško paradokso, t. y. to, kad iš trijų lietuvių būtent D. Motiejūno NBA sezonas užsitęstų ilgiausiai?
– Tas pats Portlando klubas, ypač po praėjusių atkrintamųjų, nėra tas, kuris atrodytų nemirtingas ir nepažeidžiamas. Bet man būtų labai įdomi serija su Denverio „Nuggets“ – tai būtų toks ir panašus, ir tuo pačiu visiškai skirtingas krepšinis. Be to, „Nuggets“ visai neturi patirties atkrintamosiose, o „Spurs“ ją kaupia jau 22-ejus metus iš eilės. Tai būtų įspūdinga dvikova ir labai smalsu, kaip joje atrodytų Nikola Jokičius. Manau, kad būtų ilga serija – mažiausiai šešerios rungtynės.
O dėl to paradokso – labai gali būti. Indianos „Pacers“, ko gero, laukia sunki serija su Bostono „Celtics“, o Jono Valančiūno sezonas baigsis jau po beveik dviejų savaičių. Todėl tikrai taip gali būti.
Visa laida apie NBA lietuvius – vaizdo įraše.
