38 metų krepšininkas karjerą baigė praeitą birželį po pergalingos serijos su Klivlando „Cavaliers“. Interviu „BBC Sport“ jis atskleidė šokiruojančią tiesą – kanapės NBA pasaulyje plačiai paplitusios, nors šios medžiagos vartojimas ir draudžiamas.
M. Barneso teigimu, jis apie marihuaną yra kalbėjęs ir su savo treneriu, septynis kartus NBA čempionu Steve‘u Kerru, kuris pats seniau prisipažino vartojęs marihuaną chroniškam nugaros skausmui palengvinti.
Nors paties stratego toks gydymo būdas nesužavėjo, šiandien jis aktyviai pasisako už medicininės kanapės pritaikymą profesionaliame sporte.
Bet nejaugi medžiaga, kuri 29 JAV valstijose leidžiama naudoti medicininiais tikslais, o devyniose iš jų – pramogai, tokia paplitusi vienoje brangiausių sporto lygų visame pasaulyje?
Jei atsakymas teigiamas, kaip žaidėjams pavyksta tai nuslėpti? Ir kaip į tokią situaciją reaguoja pati NBA? Apskritai, kodėl krepšininkai rūko žolę?
Kanapės M. Barneso gyvenime atsirado, kai jam buvo vos 14 metų, tačiau krepšinio legenda kategoriškai atmeta teiginius, kad yra priklausomas.
Per 14 sezonų NBA septyniose komandose marihuana jam padėjo suvaldyti fizinį skausmą, atsipalaiduoti ir užmigti. Vyras atviras: žolė „jam padėdavusi nusiraminti“. Ir jis ne vienas toks.
Buvęs NBA krepšininkas Kenyonas Martinas per interviu „Bleacher Report“ balandį sakė, kad žolę rūko net iki 85 proc. lygos žaidėjų.
Vienas iš buvusių M. Barneso komandos bičiulių Alas Harringtonas, baigęs karjerą, netgi įsteigė medicininės marihuanos bendrovę.
A. Harringtonas, kuris iki karjeros pabaigos 2014 metais NBA praleido 16 sezonų, prisipažino, kad pirmą kartą žolės parūkė po rungtynių su „Warriors“ 2007 metais. Pastarojo sezono viduryje kartu su Harringtonu į Oklandą iš Indianos mainų būdu persikėlė ir Šarūnas Jasikevičius.
Marihuana artima jo palydovė buvo po to sekusius 7 metus, be to, jis skausmui malšinti vartojo ir kitos produktus su kanapėmis, pavyzdžiui, tepalus ir kapsules.
„Marihuaną vartoja net treneriai ir klubų savininkai. Visuose klubuose, kuriuose man teko žaisti, būdavo mažiausiai penki žolę rūkantys žaidėjai, tačiau nė vienas nė karto neatvyko į rungtynes apsvaigęs“, – „BBC Sport“ pasakoja M. Barnesas.
38 metų amerikietis, kuris kanapes vartoti ėmė po kelio operacijos 2012 metais, pamatęs, kaip jos padėjo glaukoma sergančiam giminaičiui, yra vienas iš tų, kurie pasisako už jų legalizavimą.
Sportininkas tvirtina, jog nesąžininga neleisti žaidėjams vartoti kanapių valstijose, kur jos legalizuotos: „Kodėl jiems taikomi kitokie standartai nei tiems, kurie ateina pažiūrėti, kaip jie žaidžia?“
Be to, M. Barnesas mano, kad kanapių šalutinis poveikis žymiai menkesnis nei uždegimą malšinančių vaistų, kuriuos jis vartojo nuo 19 metų, prieš atrasdamas kanapių gydomąjį poveikį.
Tokios nuomonės ir Nacionalinis priklausomybės nuo narkotinių medžiagų tyrimų institutas, kurio atstovai tvirtina, jog „kiekvieną dieną Jungtinėse Valstijose daugiau nei 115 žmonių miršta perdozavę opiatų“.
Štai ką sako A. Harringtonas: „Aš nebuvau priklausomas nuo opiatų. Tik kas žino, ką jie padarė mano organizmui?“.
Kaip ir Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose turėti, vartoti, pirkti, parduoti ar auginti kanapes valstybiniu lygmeniu yra neteisėta.
Tarsi viskas paprasta. Nepaisant to, 29 Jungtinių Valstijų valstijose priimti įstatymai, leidžiantys kanapes vartoti medicininiais tikslais. Iš jų devynios valstijos kanapių nedraudžia ir pramogai.
Kol kas JAV valdžia šiems atvejams federalinių įstatymų dar nepritaikė, o tai reiškia, kad visoje šalyje veikia nemažai tokių verslų, kaip A. Harringtono.
Nepaisant to, Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) – vyriausybinė agentūra, atsakinga už vaistų kontrolę – kanapių kaip saugaus ir veiksmingo vaistinio preparato nepripažįsta.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad kanapių vartojimas turi nemažai šalutinių poveikių, tarp kurių mokymosi sutrikimai, suprastėjusi atmintis, sunkumai susikaupiant ir dėmesio stoka. Maža to, jos sukelia priklausomybę. Visgi 2017 metais pareigūnai padarė išvadą, kad kanapėse esančios medžiagos žmogaus organizmui nežalingos.
Kartu su žaidėju asociacija (NBPA) lyga vykdo kovos su narkotikais programą, ir kanapės yra įtrauktos į jų draudžiamų medžiagų sąrašą.
Kiekvienais metais visi žaidėjai privalo atlikti devynis neanonsuotus narkotikų testus. Paaiškėjus, kad konkretus krepšininkas vartoja kanapes, jo karjera gali pakibti ant plauko, teks lankyti konsultacijas. Be to, tokio sportininko laukia kassavaitiniai testai. M. Barnesas mano, kad tokia strategija „beprasmė“.
BBC paklausė NBA, kiek testų praeitą sezoną demaskavo kanapių vartojimą, tačiau tokia informacija yra slapta, tad oficialių duomenų gauti nepavyko. Tačiau per pastaruosius 20 metų problemų dėl šio augalo rūkymo turėjo dešimtys krepšininkų.
Kelis kartus dėl kanapių įkliuvę žaidėjai iš lygos sulaukia penkerių rungtynių diskvalifikacijos. Nors tokių suspendavimų priežastis nebūna įvardijama viešai, tai vienintelis nusižengimas, už kurį skiriama būtent tokia nuobauda.
Nors M. Barnesas kanapes vartojo kone nuolat, per visą karjerą suklupo tik per du testus: kartą 2007 metais žaisdamas „Golden State Warriors“ ir kartą 2014 metais, kai priklausė Los Andželo „Clippers“. Jo pasiaiškinimas labai paprastas: bijodamas susigadinti karjerą, jis tiesiog meistriškai išmoko manipuliuoti testų sistema.
„Tiesiog perpratau, kiek galiu surūkyti, kad kanapės spėtų iki kito testo pasišalinti iš organizmo. Visi geriausi žaidėjai rūko žolę. Jeigu jiems puikiai sekasi, nematau pagrindo juos dėl to persekioti ir bausti“, – samprotauja M. Barnesas.
A. Harringtonas rado panašių būdų, kaip manipuliuoti sistema, tačiau prisipažįsta, kad netgi beveik norėjo būti pričiuptas, kad galėtų šiuo daug kam aktualiu klausimu padiskutuoti. Jis tvirtina, kad, jei būtų galėjęs nevaržomai vartoti kanapes, jo karjera būtų trukusi „dar dvejus ar trejus metus“.
Šiais metais Pasaulinė antidopingo agentūra iš draudžiamų medžiagų sąrašo išbraukė vieną iš aktyvių kanapių ingredientų kanabidiolį, kuris neturi jokių psichoaktyvių savybių. A. Harringtonas tvirtina, kad NBA į tokius pasikeitimus sureagavo svarstydama šį klausimą už uždarų durų.
„Leidimas medicininiam komponentui (CBD) pralauš ledus, kitas žingsnis – psichiką veikiančio komponento (THC) leidimas“, – sako jis.
„THC yra tas dramblys kambaryje. Žmonės tiesiog nenori matyti sėdinčių ir rūkančių vyrukų, kurie ir aikštėje pasirodo apsvaigę“, – tvirtina A. Harringtonas.
Panašios pozicijos laikosi ir dar vienas buvęs „Warriors“ krepšininkas, australas Andrew Bogutas.
„Jei nebus jokių apribojimų, aš garantuoju, jog kai kurie vyrukai treniruosis ar rungtyniaus apsirūkę. Tiesiog tokia realybė, juk profesionaliame sporte kai kurie žaidėjai varžosi pagiringi ar ateina į treniruotes vis dar girti. Manau, kad todėl lyga ir laikosi dabartinės pozicijos“, - samprotavo 2015 metų NBA čempionas.
M. Barnesas, kuris mano, kad kanapės 100 proc. turėtų būti išbrauktos iš draudžiamų medžiagų sąrašo, sako, kad taisyklių kūrėjai ir NBA žaidėjai gyvena skirtinguose pasauliuose, tačiau patvirtino, kad šią vasarą susitiks su komisaru Adamu Silveriu ir aptars šį klausimą.
„Manau, kad vien tai, jog žmonės pagaliau sutinka apie tai kalbėti, yra labai daug. Jie bando suprasti, apie ką kalba žaidėjai, ko jie nori“, – teigia jis.
Dokumentiniame filme apie A. Harringtoną buvęs NBA komisaras Davidas Sternas, kurio iniciatyva per jo 30 metų karjerą buvo imti taikyti griežtesni testai ir griežtesnės bausmės, sako, kad dabar jo požiūris sušvelnėjo.
„Dabar manau, kad kanapės turėtų būti iš draudžiamų medžiagų sąrašo išbrauktos“, – sako D. Sternas, NBA vadovavęs iki 2014 metų.
„BBC Sport“ paprašė NBA komentaro. Tai buvo nuoroda į 2017 metų NBA vykdomojo vadovo pavaduotojo Mike‘o Basso žodžius: „Nors A. Silveris ir sakė, kad mes esame suinteresuoti geriau suprasti medicininės marihuanos subtilybes, mūsų pozicija dėl marihuanos vartojimo pramogai išlieka nepakitusi“.
