Interneto portalui pacers.com dirbantis Montiethas savo straipsnyje kelia klausimus dėl ilgalaikės Sabonio ir „Pacers“ ateities bei atskleidžia pirmuosius Domo ir Lance'o Stephensono tarpusavio supratimo žingsnius.
DELFI NBA skaitytojams pateikiame Indianapolio žurnalisto apžvalgos vertimą į lietuvių kalbą.
Praėjus vos metams po to, kai NBA lygoje buvo beveik nepastebimas, dabar Sabonis gali būti laikomas mįsle. Pozityvia, ir veikiausia turėsiančia gerą pabaigą, tačiau vis vien mįsle.
Daugelio nepelnytai laikytas tik priedu mainuose, kurių metu Paulas George'as už Victorą Oladipo buvo išsiųstas į Oklahomos „Thunder“, Sabonis pirmajame savo sezone Indianoje įrodė, jog jo vertė yra kur kas didesnė, o karjeros trajektorija – anaiptol ne atsarginio aukštaūgio vaidmuo. Jis nėra tik lengendinio krepšininko atžala.
Ir čia ir prasideda didžioji mįslė. Kiek ilgai jis gali būti Mylesą Turnerį keičiančiu krepšininku, jei išplėstinė statistika rodo, jog jis sužaidė geresnį sezoną, nei Turneris? Kiek laiko komanda gali eksperimentuoti ir laikyti juodu aikštėje kartu, kai jų statistika rodo, kad toks duetas neatneša komandai daug naudos? Ir kas bus, jei galiausiai paiškės, jog jie negali kartu žaisti starto penkete?
„Pacers“ Saboniu žavėjosi jau prieš dvejus metus, kai jis po antrojo Gonzagos universitete praleisto sezono ryžosi žengti į NBA naujokų biržą. Joje vienuoliktuoju šaukimu jį pasirinko Orlando klubas, išmainęs jį į Oklahomą.
Tačiau Indianos klubo prezidentas Kevinas Pritchardas teigia, jog ekipa Sabonį laikė maždaug šeštu geriausiu tos biržos krepšininku, o jaunąjį centrą ypač palaikė skautų departamento direktorius Ryanas Carras. „Pacers“ susižavėjimas Saboniui jiems padėjo apsispręsti dėl George'o mainų pasiūlymo.
Sabonio tėvas Arvydas, turėjęs ypatingą uoslę tiek taškų pelnymui, tiek perdavimų skirtymui, yra laikomas vienu geriausių visų laikų vidurio puolėjų. Jo jauniausias sūnus Domantas yra trylika centimetrų žemesnis ir kairiarankis, tačiau turi savo tėčiui būdingo universalumo ir polinkio į sunkų darbą, atnešusio jam sirgalių ir komandos draugų simpatijas.
Visgi nieko keisto, jog dauguma „Thunder“ gerbėjų nė nemirktelėjo komandai iškeitus Sabonį į „Pacers“. Pirmąsias 64 savo debiutinio sezono rungtynes jis pradėjo starto penkete ir per šį laikotarpį turėjo solidžių pasirodymų – per pirmąsias 30 rungtynių jis tris kartus pataikė bent po 4 tritaškius – tačiau išsikvėpė sezono pabaigoje ir likusius mačus pradėjo ant atsarginių žaidėjų suolo.
Kai Oklahoma susitiko su „Rockets“ atkrintamosiose varžybose, Sabonis jau buvo beveik pamirštas. Pirmose dvejose serijos rungtynėse jis viso sužaidė šešias minutes ir visus savo taškus surinko pataikydamas keturis baudų metimus, o likusius tris susitikimus praleido taip ir nebežengdamas ant parketo.
Jis gavo naują šansą „Pacers“ gretose, kur savo komandos draugus sužavėti sugebėjo dar prieš treniruočių stovyklą vykusiuose draugiškuose tarpusavio mačuose. Sabonis ir Lance'as Stephensonas išsyk tapo harmoningu žaidimo du-prieš-du tandemu, o pamatęs naujojo komandos draugo žaidimą Stephensonas pats sau sušuko: „o, žmogau, šitas vyrukas puikus!“.
Ir iš tiesų, Sabonio žaidimas du-prieš-du gerąsias jo savybes atskleidžia kaip niekas kitas. Jis stato puikias, vyriškas užtvaras, priima kamuolį varžovų apsuptyje, gali rinkti taškus iš po krepšio bet kuria ranka ir, kai reikia, atmeta perdavimą susidūręs su dviguba gynyba.
„Kai duodi jam kamuolį, jei perdavimas jį pasieks, tavęs laukia taškai. Jis puikiai priima kamuolius, puikiai pats juos skirsto, aš tikrai jį nuvertinau prieš sezoną“.
Prasidėjus sezonui, Saboniui neprireikė daug laiko viršyti visų kitų lūkesčius. Atidaromosiose rungtynėse su Bruklino „Nets“ jis pataikė visus septynis metimus, o kitus aštuonis susitikimus pradėjo starto penkete, nes Turneris patyrė smegenų sutrenkimą.
Trečiose rungtynėse jis vėl pataikė visus septynis, o penktose – visus devynis metimus. Per pirmąsias trylika dvikovų jis rinko po 13,3 taško ir 9,5 atkovoto kamuolio, iš žaidimo atakuodamas 63 procentų taiklumu.
Vėlesnėse sezono stadijose Sabonis grįžo į realybę, o po Visų žvaigždžių savaitgalio pertraukos kartais aikštėje net atrodė pavargęs. Patempta čiurna jį išvedė iš rikiuotės šešerioms kovo mėnesio rungtynėms, tačiau pailsėjęs šių priverstinių atostogų metu jis puikiai pasirodė šešiuose iš aštuonių paskutiniųjų reguliariojo sezono mačų – įskaitant karjeros rekordu tapusius 30 taškų į Šarlotės krepšį priešpaskutiniame susitikime.
Saboniui prisijungimas prie „Pacers“ atnešė tokios pat naudos, kaip ir Oladipo: jis gavo daugiau žaidybinio laiko ir didesnę rolę komandos puolime. Jis pirmavo visoje ekipoje pagal atkovotus kamuolius (7,7), taiklumą iš žaidimo (51 proc.) ir dvigubus dublius (15).
Nors jis nebemetė tiek daug tolimų metimų, kaip debiutiniame sezone Oklahomoje, mestus 37 tritaškius jis vis vien realizavo 35 procentų taiklumu bei pataikė 75 procentus baudų.
Atkrintamųjų varžybų serijoje su Klivlandu išryškėjo jo patirties lemiamo etapo kovose stoka, tačiau susidarė įspūdis, jog Sabonis perlipo šį barjerą. Pirmose trejose rungtynėse jis rinko tik po 5,7 taško, iš žaidimo atakuodamas 41 procento taiklumu, tačiau kituose trijuose susitikimuose jo vidurkiai šoktelėjo iki 20 taškų ir 74 procentų taiklumo. Lemiame mače jis pelnė 10 taškų.
Viską įvertinus, šis sezonas romiam kaip avinėlis už aikštės ribų, tačiau ant parketo sužvėrėjančiam Saboniui buvo tiek įspūdingas, tiek naudingas iš tobulėjimo pusės. Jo firminis atsakymas po kiekvienų gerų rungtynių buvo „aš tik stengiuosi dirbti savo darbą“. Agresyvumas jam ne bėda. Kartais ja gali tapti pasitikėjimo stoka, tačiau tomis akimirkomis reikia sau priminti patį svarbiausią skaičių: jam vos 22-eji.
Pagrindine jo silpnybe tapo patirties trūkumas, tačiau jis turi daug žadantį pamatą tolimesniam progresui.
Kalbėdamas apie Sabonį Pritchardas pasitelkė vaizdingą palyginimą: „jei pasakytum jam, kad mes laimėsim šias rungtynes, jeigu tu suvalgysi šitą sieną, jis paklaustų, ar gali ant jos užsiberti druskos ir pipirų. Jis tokio kirpimo žmogus. Jis žaidžia fiziškai, jis tvirtas, jis super-motyvuotas ir visada užsivedęs“.
Vyriausiojo trenerio asistentas Danas Burke'as pridėjo: „manau, kad jis vis dar tik atranda, koks yra stiprus ir vikrus. Panašu, kad jis kartais pats nustemba, supratęs koks jis stiprus. Jį treniruoti lengva, jis geras vaikis. Dirbti su juo tikras džiaugsmas“.
Sabonį treniruoti taip lengva ir jis toks atsidavęs komandai, jog kitame sezone yra pasiruošęs ir toliau kilti nuo suolo. Idealaus scenarijaus atveju, ekipa rastų būdą kaip jiems su Turneriu efektyviai žaisti kartu ir išspręsti pagrindinę komandos silpnybę – kovą dėl atšokusių kamuolių, bet jei Thaddeusas Youngas liks sudėtyje, vieta starto penkete jam atrodo garantuota.
Teoriškai egzistuoja variantas Youngą leisti į aikštę lengvojo krašto puolėjo rolėje, tačiau jei jis tritaškius, kaip ir šiame sezone, mes 32 procentų taiklumu, toks sprendimas tik pabrėžtų antrą didžiausią komandos silpnybę – patikimų metikų stoką.
Vieną dieną ši situacija turės vienaip ar kitaip išsispręsti. Bet kad ir kaip bus įminta Sabonio mįslė, „Pacers“ ji turėtų atnešti pozityvų rezultatą. Ne taip svarbu kur ar kada jis žais, jei tik gaus pakankamą minučių skaičių.
Sabonio svarbą pabrėžė įr Oladipo: „jis pakeičia rungtynių eigą, žmogau. Jis stato užtvaras, kerta link krepšio, naudojasi erdve... Jis paverčia žaidimą daug lengvesniu man ir visiems kitiems“.
