Sporto apžvalgininko Scotto Cacciolos publikacijos tema tapo ir su lietuviu dirbantis vyriausiojo trenerio Nate'o McMillano asistentas Billas Bayno. 55-erių metų specialistas NBA lygoje darbuojasi jau dvylika sezonų, o 2013-15 metus praleido Toronto „Raptors“ klube, kur rūpinosi kito lietuvio – Jono Valančiūno tobulėjimu.
DELFI NBA skaitytojams pateikiame į lietuvių kalbą išverstą straipsnį.
Kai Oklahomos „Thunder“ iškeitė Domantą Sabonį į Indianos „Pacers“, jaunas puolėjas išgyveno nemažą šoką. Tačiau dar didesnis netikėtumas jo laukė atvykus į Indianoje vykusias vasaros treniruotes, kur jį pasitiko milžiniškomis apsaugomis apsikarstęs naujosios komandos vyriausiojo trenerio asistentas Billas Bayno.
Saboniui veržiantis link krepšio Bayno apsaugomis pliekė jį it lazdomis. Po vienos iš pastarųjų treniruočių Bayno paaiškino tokį sprendimą: „Norėjau jį išmokyti naudotis savo kūnu. Jis greitai tą perprato“.
Tokį vertinimą būtų galima pateikti kalbant apie daugumą žaidimo elementų, kuriuos Sabonis pademonstravo atvykęs į „Pacers“ – komandą, kuri per kelis mėnesius teorinį būsimųjų Rytų konferencijos autsaiderių statusą pavertė susitikimu atkrintamosiose su Klivlando „Cavaliers“.
Neabejotinai didžiausiu šio sezono netikėtumu tapusio Indianos klubo stulbinančio sezono priežastimi tapo 21-erių metų buvęs Gonzagos universiteto lyderis Sabonis ir kitas komandos naujokas Victoras Oladipo, padėjęs ekipai šiemet iškovoti 48 pergales.
Dabar jau niekas nebenurašo „Pacers“. Tokios nuomonės laikosi ir Filadelfijos „76ers“ snaiperis J. J. Redickas: „Manau, kad kai kurie žmonės laukė, kada jie išsikvėps ir pradės kristi turnyrinėje lentelėje žemyn, bet jie taip to ir nepadarė. Jie yra puiki krepšinio komanda“.
Oladipo ir Sabonis suteikė Indianai tiek jėgos, kiek niekas negalėjo racionaliai tikėtis. Reguliariajame sezone iš Russello Westbrooko šešėlio ištrauktas Oladipo rinko geriausius karjeros vidurkius pelnomų taškų (23,1), atkovotų kamuolių (5,2), rezultatyvių perdavimų (4,3) ir perimtų kamuolių (2,4) kategorijose, o fantastišką formą pavertė debiutu Visų žvaigždžių rungtynėse.
„Tai tik dar kartą parodo, kaip svarbu yra atsidurti tinkamoje situacijoje ir dirbti su treneriu, kuris tau suteikia geras galimybes. Geriems 80-90 procentų lygos žaidėjų tai pats svarbiausias niuansas“, – kalbėjo Redickas.
Sabonis savo tobulėjime taip pat atliko milžinišką šuolį ir didžiąją dalį laiko kildamas nuo suolo užfiksavo 11,6 taško ir 7,7 atkovoto kamuolio vidurkius bei 51 proc. taiklumą iš žaidimo.
Trenerio Bayno teigimu, Sabonis „yra viskas, ko mes tikėjomės, ir dar gerokai daugiau“.
Oladipo ir Sabonį sieja išskirtinis bendrumas – šie du krepšininkai kartu išmainyti buvo jau du kartus. Teisės į lietuvį kartu su naujuoju „Pacers“ lyderiu 2016-ųjų metų naujokų biržos naktį buvo išsiųstos iš Orlando „Magic“ į Oklahomą.
„Pacers“ šį duetą įsigijo praėjusią vasarą, kai penkis kartus Visų žvaigždžių rungtynėse dalyvavęs ir visą karjerą Indianoje praleidęs Paulas George'as pareiškė, jog nori palikti komandą. Šio reikalavimo dėka organizacija neturėjo daug kozirių mainų derybose. Galiausiai jie susitarė su „Thunder“, kurie sutiko už Indianapolio krepšinio simboliu tapusį George'ą atiduoti Sabonį ir Oladipo.
Tuo metu šį sandorį aptarinėjusiose publikacijose dažniausiai naudojami žodžiai buvo „nesuvokiama“ bei „apiplėšimas“. Tiesą pasakius, nei Oladipo, nei Sabonis tuomet neatrodė kaip žaidėjai, galintys užpildyti George'o paliktą tuštumą.
Savo vieninteliame Oklahomoje praleistame sezone Oladipo rinko po 15,9 taško ir 2,6 rezultatyvaus perdavimo, o debiutiniais metais „Thunder“ rungtyniavęs Sabonis fiksavo 5,9 taško vidurkį, iš žaidimo atakuodamas kiek žemesniu nei 40 procentų taiklumu.
Šie du žaidėjai buvo geriausia, ką Indiana galėjo gauti už George'ą? Tai atrodė tiesiog beprotiškai.
Bayno teigia neabejojąs, jog šie mainai padarė įtaką abiem „Pacers“ naujokam: „Visi galvojo, kad mes būsim už atkrintamųjų varžybų borto liksiančia komanda. Tačiau tai ir motyvavo Vicą ir Domantą, nes jie abu yra stipriai savo talentu tikintys krepšininkai“.
Netrukus Sabonis, norėdamas persikelti į Indianapolį ir pradėti dirbti individualiai, dar kelios savaitės iki treniruočių stovyklos pradžios išbraukė savo pavardę iš Lietuvos vyrų rinktinės Europos krepšinio čempionato sudėties.
Šis sprendimas nebuvo lengvas. Lietuvos krepšinio federacijai vadovauja krepšinio šlovės muziejaus narys Arvydas Sabonis – Domanto tėvas.
„Buvo labai skaudu praleisti čempionatą. Jis labai svarbus mūsų šaliai, tai reiškia daugiau, nei bet kas kitas“, – atsimena Indianos aukštaūgis.
Bet ankstyvas atvykimas akivaizdžiai išėjo į naudą tiek D. Saboniui, tiek „Pacers“. Vidurio puolėjas treniruočių salėje rado Bayno, laukusį jo su tomis muštynėms skirtomis apsaugomis. Treneris stengėsi išmokyti Sabonį pečiu inicijuoti kontaktą ir išmušti savo varžovus iš pusiausvyros.
„Stengiamės atrasti balansą tarp jo agresyvumo atakuojant krepšį ir noro ieškoti komandos draugų. Nes kartais jis veržiasi į žmonių minią, tačiau tai vienintelė situacija, kur jis retkarčiais klysta priimdamas sprendimus“, – teigė treneris.
Sabonis nesislepia nuo fizinio kontakto. Prieš neseniai vykusias rungtynes su „76ers” jo veidą puošė žaizda – vieno iš tokių susidūrimų padarinys. Tose pačiose rungtynėse jis pasisuko čiurną.
Grįžęs į aikštę Domantas rodo meistriškesnį žaidimą, nei bet kada iki šiol. Balandžio 8-ą į Šarlotės „Hornets“ krepšį jis sumetė 30 taškų ir atkovojo 8 kamuolius.
D. Sabonis sako, jog vis dar mokosi, kad yra dar labai toli nuo savo tikslo ir kad kiekvienose rungtynėse patiria ką nors naujo.
Artėjančiame mūšyje su LeBronu Jamesu ir „Cavaliers“ jis patirs dar daugiau.
