Savo mamą įvardinantis kaip artimą poeto Aleksėjaus Tolstojaus (o tuo pačiu – ir Levo Tolstojaus) giminaitę dar būdamas kūdikiu Tomislavas antrojo pasaulinio karo dėka atsidūrė koncentracijos stovykloje Tokijuje.
Kasdienis ryžių davinys, sprogstančių bombų garsas, nuolatinis degėsių kvapas ir draugiškai besišypsantys likimo broliais tapę vienuoliai įstrigo „Tomička“ tėvų vadinto vaiko atmintyje kaip pirmieji ryškūs atsiminimai. Su mama ir seserimi pirmųjų žodžių košmariškoje aplinkoje mokęsis berniukas po karo atvyko į San Franciską, kur juos pasitiko kareivio amatą į juodadarbio statusą iškeitęs vyresnysis Meščeriakovas.
Nors persikėlimas į pažadėtąja žeme šimtams tūkstančių žmonių tapusias JAV atvertė šviesesnį Tomičkos biografijos puslapį, laikotarpis po antrojo pasaulinio karo šioje šalyje ryšių su Rusija turėjusiems imigrantams anaiptol nebuvo lengvas.
Senatoriaus McCarthy inicijuota maniakiška komunistų medžioklė įvarė baimės net ir iš koncentracijos stovyklos atvykusiai šeimai. Dėl šio priežasties tėvo sprendimu nepraėjus nė porai mėnesių nuo išsilaipinimo San Franciske Tomislavas Nikolajevičius Meščeriakovas oficialiai tapo Thomu Nicholu Meschery.
Nors Tomičkos dokumentai iš pirmo žvilgsnio galėjo įtikinti jo amerikietiška kilme, didieji socialinės integracijos sunkumai berniuką pasiekė vos atsidūrus vienoje negailestingiausių ir kitoniškumui nepakančiausių socialinių įstaigų – mokykloje.
Kiek keistokos išvaizdos ir su neprilygstamai ryškiu akcentu kalbantis Thomas netruko sulaukti visos eilės politinį to meto klimatą atspindėjusių patyčių. Vaikai jam įkandin šaukdavo „better dead than red“ („geriau negyvas, nei raudonas“), o pirmoji rusui prilipusi pravardė buvo „komunistų išpera“.
Vieną dieną kartu su kitais vaikais „kikbolą“ (savotiškas beisbolo ir futbolo hibridas) žaidęs septynmetis padarė bene svarbiausią iki tol gyvenimo atradimą. Sugebėjęs nuspirti kamuolį toliau už visus kitus ir padėjęs savo komandai laimėti Thomas vietoj įprastų epitetų išgirdo nuoširdžius komplimentus ir palaikymo šūksnius. Būtent tądien Levo Tolstojaus giminaitis suprato, jog norėdamas „tapti amerikiečiu“ tą jis privalo padaryti sporto dėka.
Pagal tikras amerikietiškas tradicijas išbandęs savo jėgas beisbole ir amerikietiškame futbole Meschery save atrado krepšinio aikštelėje. Pakankamai aukštas (198 cm) ir pasižymėjęs milžiniškos fizinės jėgos bei geros judesių koordinacijos deriniu Thomas iš bendraamžių išsiskyrė ir dar dviem savybėm: minkštu metimu iš distancijos, kurią šiandien vadiname „vidutiniu nuotoliu“, ir žvėrišku kovingumu.
Ruso talentas visu ryškumu sužibo paskutiniaisiais vidurinės mokyklos metais, kai imigrantų vaikas buvo išrinktas į geriausių JAV žaidžiančių moksleivių penketuką. Toks pasiekimas užtvindė Meschery namus kvietimais atstovauti visai eilei universitetų, tačiau jaunuolis pasirinko nestandartinį variantą ir atiduodamas duoklę ryžių daviniu Tokijo belaisvių stovykloje su juo besidalinusiems vienuoliams įstojo į namais tapusio San Francisko Šventosios Marijos („Saint Mary's“) koledžą.
Po trečiojo sezono katalikiškame universitete Tomislavas Nikolajevičius susidūrė su dar šiandien jam graužatį keliančiu vyriausiojo trenerio Pete'o Newello sprendimu. Waltą Bellamy, Oscarą Robertsoną, Jerry Westą ir kitas kylančias žvaigždes į savo gretas pasikvietęs strategas paskutinę akimirką užtrenkė rusui duris į 1960-ųjų metų Olimpinę JAV krepšinio rinktinę, Romoje pakeliui link aukso medalių nušlavusią visus varžovus vidutiniu 42,4 taško skirtumu.
Įsižeidęs dėl jo manymu neteisingo Newello žingsnio Meschery jau kitame sezone buvo pripažintas geriausiu NCAA Vakarų pakrantės konferencijos krepšininku, o 1961-ųjų metų NBA naujokų biržoje puolėją septintuoju šaukimu pakvietė tuometiniai Filadelfijos „Warriors“.
Atsimindamas dešimt sezonų trukusią savo karjerą stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje Meschery it atsiprašydamas nukreipia temą link koncentracijos stovykloje patirtų išgyvenimų.
Jo teigimu, itin stiprus nesaugumo potyris privertė jį visą gyvenimą jaustis taip, lyg bet kurią akimirką viskas, ko pavyko pasiekti, gali būti iš jo atimta, todėl Thomas jautė papildomą motyvaciją kiekvieną mielą dieną kautis iki paskutinio kraujo lašo.
Vidinės ramybės stoką kiek paradoksaliai sustiprino ir krepšininko tėvo jam nuo mažens įskiepyta meilė poezijai. Atsimindamas kreivus komandos draugų žvilgsnius į jo skaitomas knygas bei paties rašomus eilėraščius Meschery stebėjosi, jog JAV poezija buvo laikoma „lepšišku“ pomėgiu. Prieštaraujant tokiam požiūriui Thomaso atmintyje visad iškildavo plačiapetis, stambaus sudėjimo ir rūstaus veido tėvas, su ašaromis akyse deklamuojantis Lermontovo ar Puškino eiles.
Noras šaipytis iš „moteriško“ komandos draugo pomėgio „Warriors“ nariams išblėso itin greitai. Nuo pat savo debiuto NBA aikštėje kiek kraupokų veido bruožų Meschery įgavo visiško bepročio reputaciją.
Rusas jau pirmame sezone pirmavo visoje lygoje pagal pražangų skaičių, o vėlesnėse karjeros stadijose rado būdą sumažinti itin aukštą techninių nuobaudų kiekį. Savo nepasitenkinimą Tomislavas Nikolajevičius ėmė lieti keikdamasis rusiškai ir mūsų šalies gatvėse skambančios necenzūrinės frazės septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gausiai užliejo NBA arenas.
Savo žaidimo stilių atsakymu dviem smūgiais už kiekvieną praleistą apibūdinęs Meschery debiutiniame sezone kartu kabinant stiuardeses užmezgė daugiau nei trsidešimt metų trukusią draugystę su krepšininku, kurį pats yra pavadinęs „stipriausiu ir didingiausiu kada nors sutiktu žmogumi“.
Šie du „Warriors“ starto penketo žaidėjai sudarė bene šiurkščiausią tų laikų NBA trejetą kartu su įžaidėju Alu Attlesu, vėliau tapusiu komandos vyriausiuoju treneriu ir atnešusiu jai čempionų titulą 1975-aisiais. Istorinėmis tapusiose 1962-ų metų kovo 2-os dienos rungtynėse Tomislavas Nikolajevičius Meščeriakovas pelnė 16 taškų, o jo bičiulis Wiltas Chamberlainas – 100.
Po pralaimėjimu Billo Russello vedamiems „Celtics“ konferencijos finale pasibaigusio sezono Filadelfijoje „Warriors“ persikėlė į regioną, kuriame rungtyniauja iki šių dienų. Turbūt joks kitas klubo narys nebuvo toks patenkintas šiuo žingsniu, kaip Meschery, gavęs progą grįžti namo į San Franciską.
Dėl puikaus žaidimo vidurinėje ir universitete gausybę gerbėjų turėjęs rusas Kalifornijoje tapo žvaigžde – filmavosi televizijos reklamose, gatvėse dalino parašus, o aikštėje ir toliau kėlė siaubą savo varžovams. Vaikystėje „komunistų išpera“ pramintas Thomas NBA lygoje gavo kitą pravardę, kuria yra žinomas iki šiol: „Mad Russian“ („Beprotis Rusas“).
Meschery žvaigždės statusą patvirtino ir bent dalinis savos tiesos įrodymas prieš trejus metus nuoskaudą palikusiam Newellui. Puolėjas vienam vakarui visgi tapo Bellamy ir Westo, o tuo pačiu ir Chamberlaino, Bobo Pettito ir Elgino Bayloro komandos draugu, kai 1963-ių metų Visų žvaigždžių rungtynėse atstovavo Vakarų komandai.
Jau kitame sezone poetiškojo psichopato ir po 36,9 taško ir 22,3 atkovoto kamuolio per rungtynes rinkusio aukštaūgio duetas liko per žingsnį nuo išsvajoto tikslo. Iki finalo nužygiavę „Warriors“ jame nusileido Meščeriakovo „Barzdotuoju ereliu“ praminto Russello vedamam Bostono klubui, o kitais metais Chamberlainas susikrovė lagaminus ir išvyko į NBA komandą vėl atgavusį Filadelfijos miestą.
Nevaldomas puolėjo temperamentas tapo ir vieno įsimintiniausių jo karjeros momentų priežastimi. Meschery ir Chamberlainui aikštėje susitikus kaip varžovams įsiutęs rusas užsipuolė lygos superžvaigždę, tačiau įsiamžino komiškame kontekste.
Paties žaidėjo „karikatūriška“ pavadintą akimirką Thomas kumščiais tūžmingai mojavo palei Wilto veidą, kol 18 centimetrų aukštesnis oponentas ištiestos rankos atstumu laikė Meschery už galvos ir juokdamasis jo klausė: „ką tu darai, Tomi, ką tu darai?!“.
Visgi šis epizodas neapkartino bičiulių draugystės. Nors sužinojęs apie legendinio aukštaūgio mirtį Levo Tolstojaus giminaitis neatvyko į jo laidotuves, po kelių dienų Chamberlaino sesuo Barbara atplėšė laišką, kuriame rado eilėraštį, pavadintą „Gedint Wilto“ („Mourning Wilt“).
Iki 1967-ųjų „Warriors“ rungtyniavęs Meschery paskutiniame San Franciske praleistame sezone dalį savo žaidybinio laiko užleido antrus metus NBA žaidusiai kylančiai žvaigždei Rickui Barry, tačiau rinko po 10,6 taško ir 7,6 atkovoto kamuolio po rungtynes ir dar kartą nužygiavo iki NBA finalo, kuriame nusileido... Chamberlaino vedamiems „76ers“.
Tą vasarą lygai pasipildžius San Diego „Rockets“ ir Sietlo „Supersonics“ klubais pastaroji organizacija plėtros biržoje pašaukė Thomasą į savo gretas. Tikru miesto numylėtiniu tapęs rusas kurį laiką svarstė galimybę baigti karjerą ir informavo Sietlo ekipą, jog ši vėjais paleido turėtą šaukimą.
Galiausiai Meschery atkakliems „Sonics“ atstovams pateikė tiems laikams absurdišką 35 tūkst. JAV dolerių sumos reikalavimą, tačiau buvo lengvai šokiruotas kai Vašingtono valstijos klubas sutiko rusui mokėti milžinišką atlyginimą. Ketverius metus Sietle praleidęs žaidėjas pirmus du sezonus pasižymėjo dvigubo dublio vidurkiu, o 1971-ais metais pasitraukė iš profesionalaus krepšinio.
Vos baigęs karjerą Thomas sulaukė netikėto pasiūlymo tapti ABA lygoje rungtyniavusių Karolinos „Cougars“ vyriausiuoju treneriu, tačiau po nesėkmingo sezono nusprendė visiškai atsiriboti nuo su krepšiniu susijusios veiklos.
Tiesa, kantrybės stoką pagrindine savo silpnybe įvardinęs Tomislavas Nikolajevičius apie šį savo gyvenimo laikotarpį parašė knygą, kurią vėliau pavadino vienu silpniausių savo literatūrinių darbų.
Be atsiminimų apie trenerio darbą Meschery išleido ir keturias poezijos knygas (viena iš jų - „Prakaitas: nauji ir rinktiniai eilėraščiai apie sportą“) bei pilnai atsidavė savo pašaukimui baigdamas rašytojų kursus ir daugiau nei dvidešimt metų dėstydamas literatūrą Nevados valstijoje.
Šiandien buvęs NBA Visų žvaigždžių rungtynių dalyvis gyvena ramų pensininko gyvenimą, aktyviai dalinasi savo mintimis apie sportą ir poeziją asmeniniame tinklaraštyje bei dalyvauja „Warriors“ klubo renginiuose.
Į dabartinių lygos čempionų metraščius amerikietiškasis Tomislavo Nikolajevičiaus Meščerovskio pavardės variantas yra įrašytas aukso raidėmis greta legendinio Wilto Chamberlaino. Buvę bičiuliai „Warriors“ istorijoje visada liks greta vienas kito, lygiai taip, kaip jų tryliktuoju ir keturioliktuoju numeriais pažymėti marškinėliai „Oracle“ arenos palubėje.
Pirmuoju už JAV ribų gimusiu Visų žvaigždžių rungtynių dalyviu tapusio Meschery marškinėlių pagerbimas NBA kontekste ypatingas ir dėl dar vienos priežasties. San Francisko herojumi tapęs rusas tokio pripažinimo sulaukė vos pašauktas į Sietlo klubą ir yra rungtyniavęs arenoje, kurios garbingiausioje vietoje puikavosi jo pavardė.
Tokios padėkos sulaukusių „Warriors“ krepšininkų sąraše amžinai pirmuoju liksiantis rusas šiandien teigia esąs nustebęs, jog sulaukęs garbaus amžiaus vėl „tapo“ krepšininku, nes dėstydamas literatūrą praleido dvigubai daugiau laiko, nei NBA aikštėje.
Šiandien su vienoda aistra apie Stepheną Curry ir Sergejų Jeseniną kalbantis krepšinio poetas išgirdęs klausimą, ar jį galima laikyti septintojo dešimtmečio Dennisu Rodmanu, su slavišku nuoširdumu atsako: „iš dalies – taip. Tik aš niekada nesutikčiau vilkėti moteriškų rūbų“.
Ir nors Meščeriakovo dėl savaime suprantamų priežasčių mes negalime laikyti pirmuoju europiečiu NBA istorijoje, jo beprotiškas žaidimo stilius ir neįtikėtinas gyvenimo kelias padėjo pačius pirmuosius pamatus šiandien matomam lygos virsmui globaliu reiškiniu.
Kad ir kaip dviprasmiškai tai nuskambėtų kalbant apie nuo Sovietų Sąjungą įkūrusios revoliucijos iniciatorių bėgusios šeimos atžalą, Tomička buvo, yra ir liks pačiu tikriausiu NBA pionieriumi.
