Ar atsimenate laikus, kai „Golden State Warriors“ buvo tik eiline solidžia Vakarų konferencijos atkrintamųjų varžybų komanda? Taip, atrodo, jog tos dienos buvo velniškai seniai. Nusikėlę laiku į 2013-14 metų sezoną galime suprasti, jog tuo metu prognozė, kad po kelių metų visa lyga kris po Ouklando klubo kojomis, atrodytų tiesiog absurdiška.

Tačiau turbūt įstabiausias „Warriors“ iškilimo aspektas ir yra būtent tai, jog niekas nenumatė tokios galimybės. Beveik nesustabdoma dinastija tūnojo akivaizdžioje dienos šviesoje – ir galbūt šiandien identiškoje situacijoje rasime ir jos įpėdinius.

Pažvelgus atidžiau nesunku pamatyti, jog dar viena Vakarų konferencija beveik tiksliai atkartoja netolimoje praeityje GSW atliktų veiksmų planą. Ne, tai ne naujosios Hjustono ir Oklahomos superkomandos, ir ne Lonzo Ballo bei dviejų maksimalių 2018-ųjų metų kontraktų erdvės kombinacija.

Ne, tai Denveris (taip, Denveris!). Palyginus šio sezono „Nuggets“ su 2013-14 metų „Warriors“ išryškėjantys panašumai rodo, jog mes galimai ir vėl pro pirštus žiūrime į artimiausiu metu lygoje dominuosiančią komandą.

Ouklando klube pasitesinusi ir Denverio ekipos nukopijuota strategija lengvai skirstoma į tris sudedamąsias dalis: naujokų biržų šaukimų keliu pastatytas komandos branduolys, trys antraplaniai mainų keliu įsigyti krepšininkai ir vienas kaip laisvasis agentas kontraktą su klubu pasirašęs veteranas.

Būtent tokia komplektacijos kombinacija sudarys aštuonis daugiausiai minučių Denveryje kitame sezone sužaisti turėsiančius krepšininkus, būtent tokiu būdu surinkti aštuoni žaidėjai sužaidė daugiausiai minučių „Warriors“ ekipoje 2013-14 metais.

Kalbant apie naujokų biržas, abi organizacijos puikiai pasidarbavo savuosius branduolius surinkdamos už pirmojo šaukimų penketuko ribų. GSW tris būsimuosius Visų žvaigždžių rungtynių dalyvius pasirinko 7-u, 11-u ir 35-u šaukimais. Atitinkamose pozicijose pašaukti krepšininkai per savo karjerą patekti į vasarį vykstančias prestižines rungtynes turi atitinkamai 33, 15 ir 9 procentų tikimybę. Šansas visais trimis šaukimais pasirinkti būsimas lygos žvaigždes yra mažesnis nei vienas iš dviejų šimtų.

Denveris šiuo pavyzdžiu pasekė surinkdami savo keturių žaidėjų branduolį. Čia ateities žvaigždėmis turės tapti Nikola Jokičius, Gary Harrisas, Jamalas Murray ir Emmanuelis Mudiay. Skamba beprotiškai? Ne mažiau beprotiškai, nei atitinkama prognozė „Warriors“ jaunimui prieš ketverius metus.

2013-14 metų sezono išvakarėse Vakarų konferencija atrodė tikra mėsmale, kurios viršuje rikiavosi Ray'aus Alleno tritaškio praėjusiame finale paskandinti „Spurs“, būsimojo MVP Kevino Duranto ir Russello Westbrooko vedami „Thunder“, sveikų Chriso Paulo ir Blake'o Griffino tandemu remtis turėję „Clippers“ ir vasaros antraštes Dwighto Howardo suporavimu su Jamesu Hardenu pavogę „Rockets“.

Dauguma lygos ekspertų tą vasarą „Warriors“ krepšininkams prognozavo šeštą vietą konferencijoje. 51 pergalę pasiekę Aukso valstijos kariai būtent ten ir užbaigė reguliarųjį sezoną. Būtent tokia vieta „tikra mėsmale“ dar kartą tapusiuose Vakaruose šią vasarą prognozuojama Denverio „Nuggets“ ekipai.

Taip, niekas niekada tarpusavyje nesumaišė ir nesumaišys Stepheno Curry ir N. Jokičiaus. Tačiau abu šie krepšininkai atitinkamu laiku buvo (yra) laikomi puolim vunderkindais, kurių įgūdžių ir norėdamas neatkartotų nė vienas pozicinis konkurentas.

Vienas geriausių visų laikų metikų 2012-13 sezone pradėjo atskleidinėti pilną savo potencialą, kitais metais įgavo dar didesnį pagreitį, o 2014-15 metų pirmenybėse sužydėjo visu gražumu ir nuskynė MVP titulą bei NBA čempiono žiedą.

Stephenas Curry 2013-ais

N. Jokičius šiandien yra trimis metais jaunesnis už S. Curry 2013-14 metų sezono pradžioje, o pagal išplėstinę statistiką pernai buvo naudingesnis savo komandai, nei taikliarankis snaiperis minėtojo sezono išvakarėse, kai užėmė šeštąją vietą MVP rinkimuose.

Abiejų klubų sudėčių sutapimai anaiptol nesibaigia ties nominaliais lyderiais.

Sutartį su ekipa kaip laisvasis agentas pasirašęs į ketvirtąją dešimtį įkopęs Visų žvaigždžių rungtynių dalyvis, pasižymintis itin stabiliu ir solidžiu žaidimu gynyboje ir komandai atnešantis daug daugiau naudos, nei atspindi nuoga skaičių statistika – identiškas apibrėžimas tinka įr Paului Millsapui, ir prieš ketverius metus į Ouklandą atvykusiam Andrei Iguodalai.

Dvidešimt trejų metų snaiperis, per savo sąlyginai trumpą karjerą spėjęs įrodyti, jog turi pakankamai potencialo tapti elitiniu tritaškių-ir-gynybos kombinacijos specialistu. Į nupieštąjį paveikslą tobulai tinka abiejų ekipų atakuojantys gynėjai Klay'us Thompsonas ir G. Harrisas.

Tik auksiniame 2014-15 metų sezone apie save lygai garsiai pranešė ir iki tol už Carlo Landry, Davido Lee, Andrew Boguto ir net Festuso Ezeli nugarų likęs Draymondas Greenas, po D. Lee traumos gavęs progą žaisti starto penkete ir daugiau niekada nepraradęs šios pozicijos.

Denverio sudėtyje yra visas būrys tokią „paslėpto deimanto“ istoriją pakartoti galinčių žaidėjų – Trey'us Lylesas, Juancho Hernangomezas, Malikas Beasley, Tyleris Lydonas ar kokybinį šuolį atlikti galintys įžaidėjai Jamalas Murray ir Emmanuelis Mudiay.

Šios paralelės anaiptol nereiškia, jog „Nuggets“ gali pradėti planuoti čempionų paradą Denverio gatvėmis 2019-ųjų metų vasarą, tačiau jokia kita lygos komanda taip tiksliai neatkartoja pirminių „Warriors“ žingsnių link visa šluojančios komandos statuso.