Šią vasarą su vos kelis mėnesius Luizianos valstijoje praleidusiu Donatu Motiejūnu atsisveikinęs klubas duris parodė ir Quincy Pondexteriui bei Timui Frazieriui, kuriuos komandos sudėtyje pakeitė prieš dešimt metų NBA čempionais su Bostono „Celtics“ klubu tapę Rajonas Rondo ir Tony Allenas.

Visgi bet kuris naujas pirkinys negalėjo užgožti unikalaus priekinės linijos dueto – Anthony Daviso ir DeMarcuso Cousinso. Po pernai įvykusių „Pelicans“ ir „Kings“ mainų septyniolika rungtynių kartu sužaidę aukštaūgiai šią vasarą turėjo galimybę kartu ruoštis artėjančiam sezonui bei ieškoti efektyviausių būdų išnaudoti vienas kito stipriąsias puses.

Per minėtąjį laikotarpį septynias pergales praėjusiame sezone komandai atnešęs tandemas sudaro labai geros kombinacijos įspūdį, tačiau Naujojo Orleano klubui svajojant apie sugrįžimą į nuo 2015-ųjų metų nematytas atkrintamąsias varžybas (ir pirmąsias jose laimėtas rungtynes nuo A. Daviso atvykimo į komandą 2012-ais) Boogie ir Antakis privalo pakelti savo žaidimą nuo „labai gero“ iki elitinio.

Tokios talentingos priekinės linijos lyga nematė nuo Timo Duncano ir Davido Robinsono ar Hakeemo Olajuwono ir Ralpho Sampsono laikų, tačiau Cousinsas ir Davisas aukščiausio lygio pasiekimui turi mažiau nei metus. Nesėkmės atveju šis duetas taps dar vienu nepavykusiu (ir veikiausiai paskutiniuoju) generalinio vadybininko Dello Dempso eksperimentu.

Kol NBA paknopstomis bėga į dešinę, „Pelicans“ suka į kairę
DeMarcusas Cousinsas ir Anthony Davisas

Pastaraisiais metais lygoje sparčiai plintant žaidimo žemu penketu stilistikai Naujojo Orleano organizacija šiame kontekste turėtų būti laikoma drąsia ir išdidžia balta varna (ar pelikanu). Kasmet ženkliai augant NBA vidutiniškai išmetamų tritaškių skaičiui ir tolstant nuo tradicinio puolimo remiantis agresyviu aukštaūgių žaidimu baudos aikštelėje „Pelicans“ renkasi atvirkštinį variantą.

Į dviejų žaidėjų 50 taškų ir 25 atkovotų kamuolių vidurkius nusitaikiusi ekipa šią vasarą ryžosi dar radikalesniems sprendimams. Vyriausiojo trenerio Alvino Gentry teigimu, komanda sieks pirmauti lygoje pagal puolime atkovojamų kamuolių skaičių, o šio tikslo įgyvendinimui startinio lengvojo krašto puolėjo pozicija bus patikėta ketvirtojo numerio rolėje įprastai rungtyniaujančiam Dantei Cunninghamui.

Pagrindinių gynėjų vaidmenys veikiausiai bus paskirti R. Rondo ir Jrue Holiday, o priklausomai nuo dėl traumų rimtų problemų savo karjeroje turėjusių krepšininkų sveikatos būklės vieną iš jų starto penkete gali pakeisti gynybos asas T. Allenas.

Kol likusios NBA komandos it sutartinai ieško būdų savo žaidimui suteikti daugiau greičio ir taiklių tritaškių metimų, „Pelicans“ spjauna į tendencijas ir vietoj žemų, universalių ir mobilių žaidėjų kombinacijos savo rungtynes gali pradėti tiesiog milžinišku starto penketuku.

Tiesa, būtent tolimi metimai gali tapti tikru Naujojo Orleano klubo Achilo kulnu. Nors komanda pasipildė ir snaiperiu Ianu Clarku bei savo gretose išlaikė adekvačiai iš toli atakuojantį E'Twauną Moore'ą, Rondo, Alleno ir Holiday trijulė smarkiai riboja erdvę komandos puolime.

Šis niuansas gali tapti rimtesniu, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – vyriausiasis treneris A. Gentry ilgus metus dirbo Mike'o D'Antoni asistentu Finikso „Suns“ ir Steve'o Kerro patarėju „Golden State Warriors“ organizacijose.
Alvinas Gentry, Steve'as Kerras ir Luke'as Waltonas

Puolimo ekspertu vadinamas strategas įnešė svarų indėlį į populiariosios greičio ir erdvės filosofijos gimimą, o dabartinė „Pelicans“ sudėtis yra absoliučiai priešinga minėtųjų komandų propaguojamam (-uotam) žaidimo stiliui.

Specialistas žada nepaminti bent dalies savųjų krepšinio principų ir plauoja remtis greitomis atakomis pagrįstu puolimu. Puikiai aikštę matantys D. Cousinsas ir A. Davisas bei preciziškais perdavimais geromis dienomis vis dar pasižimyntis R. Rondo turėtų palengvinti šią užduotį, tačiau siekis atrakinti šios komandos potencialą taps didžiausiu ir svarbiausiu iššūkiu 62-ejų metų trenerio karjeroje.

Tiek A. Gentry, tiek D. Dempsas, tiek ir „Pelicans“ krepšininkai viso sezono metu turės įrodyti, jog gali susitvarkyti su milžinišku spaudimu. Jeigu sausio mėnesį Naujojo Orleano klubas žengs toli nuo pirmojo aštuntuko ribų, organizacijos veikiausiai lauks skaudžios arba net košmariškos permainos.

Nesėkmės kaina – ne tik unikalaus, bet ir istorinio šanso praradimas?
Anthony Davisas

Prieš penkerius metus tuometinė „Hornets“ organizacija atsiveikinusi su klubo lyderiu Chrisu Paulu laimėjo naujokų biržos loteriją ir pirmuoju šaukimu pasirinko vienu perspektyviausių visų laikų krepšininkų laikytą A. Davisą.

(Įdomus faktas – dar iki loterijos nakties nieko bendro su Naujuoju Orleanu neturėjęs krepšininkas buvo užfiksutoas dėvintis „Hornets“ kepuraitę, o ši nuotrauka paskatino sąmokslo teorijų šalininkų nuomonę apie iš anksto suderinamus loterijos rezultatus).

Centrine klubo dalimi jau pirmajame sezone tapusio Antakio žaidimas paskatino D. Dempsą atlikti visą šūsnį klubo ateitį vardan dabarties paaukojusių sprendimų. 2013-ų ir 2014-ų pirmojo rato šaukimai (atitinkamai Nerlensas Noelis ir Elfridas Paytonas) buvo išsiųsti į Filadelfiją už J. Holiday, vėliau jų keliu pasekė už D. Cousinsą atiduotas Buddy Hieldas, o sudėtis buvo komplektuojama nesėkmingais laisvųjų agentų kontraktais – Ryanas Andersonas, Tyreke'as Evansas, Ericas Gordonas ir kt.

Tokia strategija neleido „Pelicans“ A. Daviso pašonėje užsiauginti panašaus amžiaus talentų, o paskutinysis skambus ėjimas – D. Cousinsas – neabejotinai nulems D. Dempso ateitį organizacijoje.

Buvęs „Kings“ lyderis kitų metų vasarą taps neapribotu laisvuoju agentu. Per visą karjerą nė sykio atkrintamosiose varžybose vis dar nežaidęs aukštaūgis veikiausiai tokiu atveju pasirinktų galimybę sukirsti rankomis su kuo aukštesnius tikslus sau keliančiu klubu.

Nors „Pelicans“ pasipildė puikiai su temperamentinguoju aukštaūgiu Sakramente sutarusiu R. Rondo, šis ėjimas anaiptol negarantuoja DeMarcuso noro likti Naujajame Orleane.

Jeigu ateinantis sezonas Pelikanams klostysis sunkiau, nei norėtųsi, veikiausiai pirmąja tokio scenarijaus auka taps A. Gentry, tačiau artėjant mainų lango užsidarymui organizacija gali nuspręsti iškeisti D. Cousinsą, siekdami užsitikrinti, jog centras vasarą nepaliks ateitį dar sykį vardan jo užstačiusios komandos ant ledo.

Net ir nepriklausomai nuo mainų išpirkos dydžio (dabartinės NBA tendencijos rodo, jog už pusės metų Cousinso „nuomą“ jokia komanda nepasiūlys aukso kalnų) iširusi Boogie ir Antakio sąjunga veikiausiai kainuotų D. Dempsui generalinio vadybininko postą, tačiau tai – anaiptol ne blogiausias scenarijus „Pelicans“ klubui.
DeMarcusas Cousinsas ir Dellas Dempsas

Didelis klausimas ar penkis sezonus be pergalių atkrintamosiose (užpernai Pelikanai 0:4 nusileido „Warriors“) praleidęs A. Davisas neužsigeistų šanso artėjant jo karjeros pikui kovoti dėl NBA čempionų titulo.

Jau dabar NBA analitikai sieja aukštaūgį su šūsnį ateities šaukimų turinčiu Bostono „Celtics“ klubu, kuriam, lyg tyčia, iki tikrų favoritų statuso trūksta patikimai dėl kamuolių kovojančio ir puikiai besiginančio vidurio puolėjo.

Jeigu Naujojo Orleano klubas po penkerių pralaimėjimais pažymėtų metų praras vieną ryškiausių pastarųjų metų lygos talentų, D. Dempso erą Luizianos valstijoje istorija laikys absoliučiu fiasko.

Nepaisant virš organizacijos ateities kybančių klaustukų „Pelicans“ šiais metais taps viena įdomiausių krepšinio laboratorijų NBA lygoje. Išskirtinė žaidimo filosofija ir kategoriškas atsisakymas stilistiniu požiūriu eiti pasroviui pritrauks nuo „Warriors“ dominavimo pavargusių gerbėjų ir Naujasis Orleanas turės galimybę tapti mėgstamiausia NBA hipsterių komanda.

Išskirtinės asmenybės ir unikali komplektacija – puikus būdas sulaukti simpatijų, bet ar tai taps keliu į Džiazo sostinės klubo pergales?

Šioje serijoje taip pat skaitykite: