Šio tarpsezonio metu Tenesio valstijos klubas priėmė sprendimą atsisveikinti su trimis ilgamečiais komandos krepšininkais, pastaraisiais sezonais įkūnijusiais tikslaus lietuviško vertinio neturintį „Grit-and-Grind“ krepšinio stilių.

Išskirtiniu kovingumu ir sunkiu darbu pažymėtas organizacijos istorijos laikotarpis atnešė septynerius metus besitęsiančią patekimo į atkrintamąsias varžybas seriją, tačiau Memfio ekipa artėjantį sezoną pradės be sirgalių numylėtiniais tapusių Tony Alleno, Zacho Randolpho ir Vince'o Carterio.

Šių trijų krepšininkų tiesioginis indėlis komandai nebuvo gyvybiškai svarbus. Nors Z. Randolphas pastarajame sezone tapo pagrindiniu atsarginių krepšininkų penketo puolimo ginklu, o T. Alleno svarba išryškėjo atkrintamosiose varžybose, kai netekę dėl traumos iškritusio veterano „Grizzlies“ neturėjo jokių vilčių pristabdyti Kawhi Leonardą, senstančių žaidėjų rolė komandos žaidime menko su kiekvienu sezonu.

Atsidavimu komandiniam krepšiniui žiūrovų širdis užkariavę veteranai teoriškai atveria spragą ekipos charakterio kontekste, tačiau Mike'as Conley teigia, jog senbuvių įskiepytas psichologinis tvirtumas visada išliks „Grizzlies“ krepšininkų galvose.

Toks žingsnis nebuvo netikėtas ir netapo itin ryškiu šuoliu link naujos žaidimo filosofijos. Pernai vyriausiojo trenerio postą užėmęs Davidas Fizdale'as išsyk ėmėsi įdieginėti savą žaidimo filosofiją, siekdamas suteikti Memfio komandai modernesio, greitesnio ir didesnę svarbą tolimiems metimams skiriančio krepšinio pamatus.

Iškalbinga ir tai, jog nors per 2011-2016 metų sezonus mažiausią tolimų metimų sumą išmetusi komanda kasmet tritaškių vidurkį vidutiniškai pakėlė 1,4 metimo, pernykštis šuolis nuo 2015-16 metų šį vidurkį viršijo daugiau nei penkis kartus – nuo 18,5 iki 26,5 išmesto tritaškio per rungtynes.

Laisvaisiais agentais tapusiai trijulei sutarčių pasiūlymų nepateikę „Grizzlies“ šiais metais turėtų žengti dar ryškesnį žingsnį link D. Fizdale'o vizijos ir beveik galutinai atsisveikinti su Lionelio Hollinso ir Dave'o Joergerio eroje propaguotu krepšinio stiliumi.

Priverstinė kova dėl Memfio „Feniksų“ etiketės
Mario Chalmersas, Tyreke'as Evansas ir Benas McLemore'as

Praėjusių metų vasara istorine Memfio klubui tapo ne tik dėl kitokio kirpimo stratego paskyrimo vyriausiuoju treneriu, bet ir dėl pirmojo sėkmingai į JAV mastais nedidelį miestą prisivilioto solidaus kalibro laisvojo agento.

Ketverių metų trukmės ir 95 milijonų JAV dolerių vertės sutartį su „Grizzlies“ pasirašęs Chandleris Parsonsas į Tenesio valstiją atvyko po dvejų Dalase praleistų sezonų. Antrųjų metų „Mavericks“ gretose buvęs Donato Motiejūno komandos draugas nebaigė dėl operacijos pareikalavusios sunkios kelio traumos, tačiau amerikietišką posakį „skurdžiai negali būti išrankūs“ sau pritaikiusi Memfio organizacija ryžosi surizikuoti ir pasiūlyti puolėjui maksimalios vertės sutartį.

Debiutinis sezonas „Grizzlies“ klube C. Parsonsui tapo tikru košmaru. Nuolat atsinaujinančios kelių problemos privertė krepšininką praleisti 48 susitikimus, o aikštėje tik su griežtais minučių apribojimais pasirodęs krepšininkas rinko vos po 6,2 taško per rungtynes.

Šio tarpsezonio metu Memfio klubas žengė panašų, tačiau daug mažiau rizikingą žingsnį ir sukirto rankomis su buvusia Memfio universiteto žvaigžde Tyreke'u Evansu, pasirašiusiu su ekipa minimalų vienerių metų trukmės kontraktą.

Prieš septynerius metus geriausiu lygos naujoku išrinktas krepšininkas būsimos žvaigždės statuso taip pat neišpildė dėl chroniškų sveikatos problemų ir per pastaruosius du sezonus sužaidė vos 65-erias rungtynes.

Negana to, į „Grizzlies“ gretas grįžta visą praėjusį sezoną dėl Achilo sausgyslės traumos praleidęs įžaidėjas Mario Chalmersas, Z. Randolpho vietą antrojo penketo priekinėje linijoje užimti turėtų 2015-17 metais 124 susitikimus praleidęs Brandanas Wrightas, o dėl vietos starto penkete kovos Sakramento „Kings“ savo potencialu neįtikinęs septintasis 2013-ųjų metų biržos šaukimas Benas McLemore'as.

Net penkis didelių klausimų keliančius krepšininkus savo rotacijoje galimai turėsiantis Memfio klubas šiais metais taps savotiška NBA žaidėjų sanatorija. Norėdami kovoti dėl aukštesnių tikslų Grizliai bus priversti pastatyti ant kojų ant operacinio stalo didžiąją karjeros dalį praleidusius ar savo talento neįrodžiusius atskalūnus.

Tokia situacija kelia pelnytas abejones Tenesio klubo galimybėmis aštuntą kartą iš eilės patekti į pajėgiausių ženkliai sustiprėjusios Vakarų konferencijos komandų aštuntuką, tačiau chaotišku pavirsti galinčiame sezone „Grizzlies“ vis dar galės remtis dviejų laiko patikrintų veteranų žaidimu.

Seni šunys – nauji triukai: stulbinantis Grizlių dueto progresas

Artėjančio sezono rezultatai Memfyje stipriausiai priklausys nuo M. Conley ir Marco Gasolio tandemo žaidimo. Jokiai kitai komandai NBA lygoje neatstovavę krepšininkai šio sezono pabaigoje kartu sudėjus Tenesio valstijoje bus praleidę net 21 sezoną (Mike'as 11, Marcas 10).

Nepaisant pakankamai solidaus amžiaus, spalio pradžioje 30-ąjį gimtadienį atšvęsiantis Conley pernai sužaidė geriausią savo karjeros sezoną ir pirmą kartą karjeroje peržengė 20 pelnomų taškų vidurkį bei 40 proc. tritaškių taiklumo ribą.
Mike'as Conley

Pastarojo skaičiaus daromą įspūdį dar labiau sustiprina faktas, jog įžaidėjas vidutiniškai išmesdavo net po 6,1 tritaškio per rungtynes ir tarp tokiais ar didesniais kiekiais varžovų krepšį iš toli bombardavusių snaiperių pagal taiklumą liko penktas, nusileisdamas tik J. J. Redickui, Klay'ui Thompsonui, Stephenui Curry ir Kyle'ui Lowry.

Vienu labiausiai neįvertintų lygos krepšininkų laikomas įžaidėjas šiais metais, jei M. Chalmersas sugebės išvengti traumų, gaus daugiau galimybių žaisti be kamuolio ir gauti geresnes progas atakuoti iš toli bei skirti dar didesnį dėmesį žaidimui savoje aikštės pusėje.

Kalbant apie ryškų išmestų tritaškių kiekio progresą vieną labiausiai stulbinančių šuolių visoje lygoje atliko ispanas M. Gasolis. Nors diskusijoje apie tritaškius mesti vėlyvoje karjeros stadijoje išmokusius aukštaūgius pirmiausiai minima Brooko Lopezo pavardė, Marcas šiame kontekste žengė ne ką mažiau įspūdingą žingsnį pirmyn.

Per aštuonis NBA praleistus sezonus jaunesnysis Gasolis viso iš 63 mestų tritaškių buvo pataikęs 12, tačiau vien pernai iš 268 tolimų metimų sumetė net 104. Nors B. Lopezo mestų ir pataikytų tritaškių skaičiai didesni, europietis pasižymėjo net 39 proc. taiklumu ir pagal šį skaičių tarp visų lygos aukštaūgių nusileido tik Channingui Frye.

Niekada sėkmingu žaidimu ties tritaškio linija negarsėję krepšininkai pernai atskleidė iki šiol nematytas (ar ne taip ryškiai matytas) savo žaidimo puses. Ir nors pasikeitusioje „Grizzlies“ komandoje jų lauks dar didesnė atsakomybė nei iki šiol, M. Conley ir M. Gasolis jau pademonstravo, kad gali prisitaikyti prie pasikeitusių reikalavimų.
Chandleris Parsonsas, Mike'as Conley ir Marcas Gasolis

Nors Memfio organizaciją šiais metais supa daug klaustukų, vyriausiasis treneris D. Fizdale'as laukia šio iššūkio. Treniruočių stovyklos atidarymo dieną žurnalistų paklaustas koks artėjančio sezono aspektas jam kelia didžiausią entuziazmą, strategas nustebino reporterius atsakydamas tik vienu žodžiu: „nežinomybė“.

Ši frazė geriausiai apibūdina „Grizzlies“ sirgalių lūkesčius, tačiau vienas niuansas aiškus: „FedEx Forum“ arena ir toliau liks viena mažiausiai svečių komandų mėgstamų krepšinio šventovių visoje NBA lygoje.

Šioje serijoje taip pat skaitykite: