Praėjusio sezono išvakarėse Teksaso klubo galimybės grįžti į konferencijos elitą buvo laikomos stipriai miglotomis. Naujas vyriausiasis treneris Mike'as D'Antoni visos savo karjeros metu buvo traukiamas per dantį dėl riboto dėmesio vadovaujamų komandų gynybai, o tokio stratego sąjunga su kartais komiškai savoje aikštės pusėje atrodančiu Jamesu Hardenu atrodė it tiksinti bomba.
Negana to, artėjant sezono pradžiai vyriausiasis treneris atvertė dar vieną stulbinančią kortą, pareikšdamas, jog J. Hardenui bus patikėta startinio įžaidėjo vieta. Net 374 kamuolius 2015-16 sezone praradusiam gynėjui iš anksto buvo lipdoma visų laikų NBA klaidų karaliaus etiketė.
Tokios prognozės pasitvirtino – 464 pernai barzdotojo „Rockets“ lyderio prarasti kamuoliai tapo istoriniu antirekordu, o šiuo skaičiumi Jamesas (ir Russellas Westbrookas) „pagerino“ net 41-erius metus nepajudintą George'o McGinniso rezultatą.
Tačiau it labdara į kairę ir į dešinę dalinta kamuolio kontrolė nesutrukdė Hjustono klubui pranokti visus lūkesčius ir iškovoti 55 pergales, o pačiam J. Hardenui tapti visos lygos rezultatyvių perdavimų lyderiu. Net 22 surinkti trigubi dubliai bei 29,1 taško, 8,1 atkovoto kamuolio ir 11,2 rezultatyvaus perdavimo vidurkiai įkūnijo absoliučiai geriausią gynėjo karjeros sezoną.
Raketų skrydis link čempionų titulo baigėsi konferencijos pusfinalyje, kuriame M. D'Antoni auklėtiniai nusileido San Antonijaus „Spurs“ krepšininkams.
Aukštai pakelta kitų metų lūkesčių kartelė paskatino organizacijos generalinį vadybininką Darylą Morey ištraukti dar vieną triušį iš skrybėlės – „Rockets“ šią vasarą atliko klubo veidą pakeitusius mainus, kurių dėka J. Hardenas gavo aukščiausio statuso komandos draugą per visą karjerą Hjustono ekipoje. Įmantrus negarantuotų sutarčių žongliravimas leido Teksaso klubui pasveikinti į „Toyota Center“ persikėlusį Chrisą Paulą.
Vienu labiausiai pribloškiančių skaičių kalbant apie būsimąjį J. Hardeno ir C. Paulo duetą yra abiejų žaidėjų rezultatyvių perdavimų vidurkiai praėjusiame sezone. Gynėjų tandemas kartu komandos draugams sėkmingai asistuodavo net 20,4 karto per rungtynes ir pagal šį skaičių dviese (!) lenkė Toronto „Raptors“, Finikso „Suns“ ir Jutos „Jazz“ komandas.
Tokios skaičių sumos žaisdami kartu CP3 ir Jamesas veikiausiai nesurinks, tačiau M. D'Antoni aukšta sparta ir tolimais metimais paremtas krepšinio stilius puikiai tinka abiejų krepšininkų stipriosioms pusėms atskleisti.
Tiek šie du žaidėjai, tiek likęs komandos branduolys (Ericas Gordonas, Ryanas Andersonas, Trevoras Ariza) puikiai atakuoja krepšį „iš pagavimo“, o sparčiai žaidime du-prieš-du tobulėjantis Clintas Capela leisdamasis link krepšio reikalauja atidžios varžovų priežiūros.
Šios sąlygos gali tapti tikra rezultatyvių perdavimų aukso kasykla viena geriausių perimetro linijų tituluojamam superžvaigždžių tandemui.
Stiprų žingsnį pirmyn „Rockets“ žaidė ir pernykščio sezono išvakarėse sirgalius gąsdinusios gynybos atžvilgiu. Pernai Hjustono klubas pagal gynybos efektyvumo koeficientą liko 18-oje vietoje ir tik viena dešimtąja taško dalimi atsiliko nuo 15-ą poziciją užėmusių „Mavericks“.
Respektabilus pasirodymas savo aikštės pusėje leido M. D'Antoni kariaunai viršyti lūkesčius, tačiau nerašyta taisyklė skelbia, jog realiais pretendentais į NBA čempionų titulą galima laikyti tik tas komandas, kurios tiek pagal puolimo, tiek pagal gynybos reitingus patenka į pirmąjį dešimtuką.
Pernai su minimaliu spaudimu tesusidūrę Raketų krepšininkai šiais metais atsidūrė priešingoje situacijoje: daugelio ekspertų teigimu, būtent „Rockets“ turi mesti rimčiausią iššūkį visa šluojančiai „Warriors“ sudėčiai.
Žvaigždžių suderinamumo ir adekvataus pakaitalo problemos
Nors C. Paulas į Teksasą persikėlė savo noru ir informavo „Clippers“ organizaciją, jog išvyks į Hjustoną arba kaip laisvasis agentas, arba pasinaudojęs teise pratęsti sutartį dar vienam sezonui, jei Los Andželo klubas atliks mainus, jo ir J. Hardeno charakterių skirtumas – pakankamai pavojingas.
Reiklumu komandos draugų atžvilgiu turbūt tik LeBronui Jamesui nežymiai nusileidžiantis įžaidėjas nevengia aprėkti savo kolegų, jei yra nepatenkintas jų veiksmais aikštėje. Puikia to iliustracija tapo praėjusio sezono atkrintamųjų varžybų serija su Jutos „Jazz“ klubu, kurios metu CP3 priekaištų nebeiškentęs J. J. Redickas galutinai apsisprendė palikti Los Andželo klubą.
J. Hardeno požiūris į gynybą jau ne pirmus metus kelia daug klausimų lygos apžvalgininkams. Viena galimų tokio atsainumo priežasčių įvardijamas siekis taupyti jėgas komandos puolimo organizavimui. Jei tokia teorija pasitvirtintų, žaidimo kūrimo užduotį pasidalinus su vienu geriausių visų laikų įžaidėjų Jamesas galėtų skirti didesnį dėmesį varžovų atakų stabdymui.
Tačiau tikėtina, jog barzdonas tiesiog yra tokio kirpimo krepšininkas ir jo pasišventimo kontrastas skirtingose aikštės pusėse yra natūrali žaidėjo prigimtis. Tokiu atveju C. Paulo ir J. Hardeno duetui kiltų rimtas stipraus konflikto pavojus.
Kitą vasarą laisvuoju agentu tapsiantis CP3 gali ramia sąžine palikti naująją darbovietę, tad bet kuri tarp žaidėjų plykstelėjusi žiežirba bus stipriai eskaluojama situaciją akylai stebėsiančios žiniasklaidos. Rimtesnis gaisras gali paskatinti D. Morey dar iki mainų lango uždarymo užbaigti šį dvigalvio slibino eksperimentą.
Teisybės dėlei reiktų pažymėti, jog pernai geriausio šeštojo žaidėjo titulą nuskynęs E. Gordonas sužaidė 75-erias reguliariojo sezono rungtynes, tačiau tai buvo aukščiausias toks skaičius nuo jo debiutinio 2008-09 metų sezono. Per paskutiniuosius dvejus Naujajame Orleane praleistus metus snaiperis dėl traumų sužaidė tik 103-ejas rungtynes, vidutiniškai praleisdamas po 25 susitikimus per sezoną.
Ne ką patikimiau atrodo ir 32-ejų metų amžiaus sulaukusio C. Paulo traumų išklotinė. Pernai įžaidėjas praleido 21 rungtynes, o bet kokia jo trauma stipriai sujauktų „Rockets“ planus.
Sudėtį iki penkiolikos žmonių prieš reguliarųjį sezoną sumažinti turėsiantis klubas vieno ar, neduok Dieve, dviejų pagrindinių gynėjų traumos atveju būtų priverstas gausiai remtis patirties ir talento stokojančiais krepšininkais.
Tačiau išvardintosios problemos – tik potencialios. Sėkmės atveju „Rockets“ taptų ne tik rimta jėga Vakaruose, bet ir viena iš įdomiausių lygos komandų. Pernai NBA rekordą pasiekusi komanda išmesdavo net po 40,3 tritaškio per rungtynes, o šiame sezone, vadovaujami dviejų talentingų kamuolio skirstytojų, šį skaičių gali ir dar labiau padidinti.
Jei lygoje yra treneris, galintis atrakinti C. Paulo ir J. Hardeno bendro žaidimo paslaptį, tuo žmogumi neabejotinai derėtų laikyti geriausią praėjusio sezono strategą M. D'Antoni. Šių trijų puolimo genijų simbiozė ir taps „Rockets“ sėkmės ar nesėkmės raktu.
Šioje serijoje taip pat skaitykite:
Atsijauninusių „Hawks“ sezono tikslas – L. Dončičius?
Ar K. Irvingu ir G. Haywardu pasipildę „Celtics“ gali pasiekti daugiau negu pernai?
Perspektyvūs žaidėjai ir patrauklus krepšinis – „Nets“ bando atsispirti nuo lygos dugno
Paskutinis D. Howardo šansas: ar Supermenas ištrauks „Hornets“ iš vidutiniokų liūno?
Sėkmingos „Bulls“ pastangos tapti blogiausia NBA komanda
D. Nowitzki eros pabaigai besiruošiantys „Mavericks“ turi naują klubo veidą
Lietuviškasis „Nuggets“ klubas: komplektacijos klaidos, bręstančios žvaigždės ir neribotas potencialas
Naujų namų duris atveriantys „Pistons“ laukia jaunųjų krepšininkų progreso
