Didžiausias viso pasaulio NBA sirgalių diskusijas šią vasarą sukėlė grandioziniai „Celtics“ ir „Cavaliers“ mainai, į Bostoną atsiuntę įžaidėją Kyrie Irvingą. Vis dar netylant klausimui kuri komanda laimėjo šiuos mainus, vyriausiasis „Celtics“ treneris Bradas Stevensas jau ieško būdų efektyviausiai integruoti 2016-ųjų metų lygos čempioną į naujosios ekipos žaidimą.

K. Irvingas – toli gražu ne vienintelis Bostono klubo naujokas. „Celtics“ šią vasarą sukūrė precedento neturintį atvejį: reguliariojo sezono konferencijos nugalėtojais tapusi komanda atsisveikino net su vienuolika praėjusiame sezone ekipai atstovavusių krepšininkų.

Isaiah Thomasas, Jae Crowderis, Avery Bradley, Amiras Johnsonas, Kelly Olynykas, Jonas Jerebko, Tyleris Zelleris, Geraldas Greenas, Demetrius Jacksonas, Jordanas Mickey ir Jamesas Youngas šiandien vilki (ar matuojasi) kitų klubų aprangas. Toks masinis sudėties pokytis iššaukia pirmą ir svarbiausią klausimą, kalbant apie artėjantį „Celtics“ sezoną.

Ar Bostono komanda yra geresnė nei pernai?

Tikslų atsakymą į šį klausimą neišvengiamai sužinosime tik ateinančio sezono pabaigoje. Pernykštė sudėtis palyginimų kortelę užkėlė pakankamai aukštai – skeptikus nutildytų tik septynerius metus klubo sirgalių laukiamas „Celtics“ sugrįžimas į NBA finalą.

Tokio scenarijaus galimybei didelės įtakos turės ir Klivlando „Cavaliers“ žaidimas, tačiau šioje apžvalgoje dėmesį skirkime Bostono ekipos pokyčių reikšmei.

Siekdami pasipildyti dviem Visų žvaigždžių rungtynių kalibro krepšininkais „Celtics“ buvo priversti paaukoti vieną stipriųjų savo pusių. Gordono Haywardo atvykimas nebuvo įmanomas be atsisveikinimo su A. Bradley, o K. Irvingo mainų kainą žino kiekvienas, bent kiek besidomintis NBA lygos aktualijomis.

Šie sprendimai Bostono klubui neleido pratęsti sutarčių su K. Olynyku ir A. Johnsonu – dar dviem svarbiais B. Stevenso rotacijos žaidėjais. Ir nors dauguma apžvalgininkų beda pirštu į tariamai susilpnėjusią „Celtics“ gynybą, stipriąja pernykštės ekipos puse derėtų laikyti visai ne ją.

Paprašytas pakomentuoti savo buvusios komandos sprendimą į mainus įtraukti I. Thomasą ir J. Crowderį šiandien Majamio „Heat“ atstovaujantis K. Olynykas teigė, jog skaudžiai išgyvena dėl buvusių komandos draugų likimo: „tai yra verslas, tačiau mes visi labai mylėjom Bostoną. Mūsų venomis iš tiesų tekėjo žalias kraujas“.

Puiki atmosfera klubo rūbinėje ir pasiryžimas aikštėje atiduoti visas jėgas negailint savęs. Būtent šis psichologinis niuansas tapo tiek „Celtics“ vizitine kortele, tiek pagrindiniu ginklu.

Pagal gynybos reitingą vos 13-ą vietą lygoje pernai užėmusi Bostono ekipa šiais metais savoje aikštės pusėje bus stipriai priklausoma nuo kiek paradoksaliai klubo senbuviais tapusių Marcuso Smarto ir vos antrąjį NBA sezoną pradėsiančio Jayleno Browno.

Būtent šių dviejų žaidėjų progresas žaidžiant savo aikštės pusėje turės užkamšyti A. Bradley išvykimo metu atsivėrusią skylę. Nestebuklinga gynyba pernai pasižymėję „Celtics“ turėjo vieną elitinį gynybos rodiklį – varžovai prieš Bostono ekipą tritaškius metė vos 33,2 proc. taiklumu. Geresnį rezultatą šioje kategorijoje pasiekė tik viena komanda – „Golden State Warriors“.
NBA atkrintamosios varžybos: "Celtics" – "Cavaliers"

„Celtics“ šią vasarą neišsprendė ir dar vienos opios problemos. Nors buvęs Vilniaus „Lietuvos Ryto“ legionerius Aronas Baynesas yra neabejotinai pranašesnis už nuo suolo galo retai pakildavusį T. Zellerį, Bostono priekinė linija ir vėl turės problemų kovose dėl atšokusių kamuolių. Pernai pagal procentinę atkovojamų kamuolių išraišką komanda užėmė vos 27-ąją vietą.

Klaustukų artėjančiam sezonui kelia ir sunkiojo krašto puolėjo pozicija. Šiai rolei „Celtics“ savo gretose turi iš Detroito atvykusį Marcusą Morrisą ir tris lygos naujokus – Jaysoną Tatumą, Danielį Theisą ir Guerschoną Yabuselę. Pastaroji trijulė stipriausias abejones kelia vertinant potencialų jų žaidimą gynyboje, kur Bostono klubui pritrūks kovingojo K. Olynyko indėlio.

Nors naujoji Bostono klubo sudėtis turi savo minusų, jos stiprybės ir privalumai ne ką mažiau ryškūs. Ekipa šiais metais neabejotinai jaunesnė ir atletiškesnė, o didžiausią entuziazmą sirgalių tarpe žadina būsimasis komandos puolimas.

Alui Horfordui pernai persikvalifikavus į vadinamąjį „stretch five“ – iš toli respektabiliu taiklumu atakuoti galintį vidurio puolėją – „Celtics“ atvėrė neribotus medžioklės plotus baudos aikštelėje siautėjusiam I. Thomasui.

Geriausią karjeros sezoną gynėjas sužaidė neatsitiktinai: B. Stevenso puolimo schemose agresyvūs įžaidėjo reidai po krepšiu yra būtinas komponentas efektyviam komandos žaidimui.

Nors Bostonas ir atsisveikino su penktąją vietą MVP rinkimuose užėmusiu mažyliu, jo vietą užėmė turbūt geriausiai visoje lygoje prasiveržimus po kontakto užbaigiantis K. Irvingas. Ir nors pernai Kyrie sužaidė rezultatyviausią karjeros sezoną (25,2 taško per rungtynes), šiais metais jis turi visas galimybes viršyti minėtąjį skaičių.

Kaip žuvis vandenyje naujojoje ekipoje turėtų jaustis ir G. Haywardas. Prieš septynerius metus kartu su B. Stevensu Butlerio universitetą iki pat NCAA finalo atvedęs krepšininkas tame susitikime prametė pergalę išplėšti galėjusį metimą iš aikštės vidurio. Puikiai pažįstamų trenerio ir žaidėjo tarpusavio supratimo lygis turėtų būti išskirtinai aukštas, o naujoku ekipoje tapsiantis puolėjas nebus naujoku stratego žaidimo sistemoje.

Viena pagrindinių „Celtics“ puolimo problemų pernykštėse atkrintamosiose varžybose tapo antro sau progas susikurti galinčio žaidėjo stoka. Šiais metais buvęs Jutos „Jazz“ lyderis atrodo it specialiai sukurtas šiai problemai išspręsti.

Du po driblingo puikiai atakuojantys krepšininkai ir aukščiausiu lygiu žaidimą kuriantis A. Horfordas (5 rezultatyvių perdavimų vidurkis) taps pagrindine ir, žvelgiant iš kitų komandų perspektyvos, pavydėtina Bostono ekipos puolimo ašimi.

Ilgametis „Celtics“ rungtynių komentatorius Mike'as Gormanas net neabejoja, jog šių metų ekipa bus ženkliai geresnė už jos pirmtakę. Keltų balso manymu, komandai reikės laiko įsivažiuoti, ir pirmosios 40 sezono rungtynių neparodys tikrojo Bostono klubo pajėgumo.

Antroji sezono pusė ir atkrintamosios varžybos taps tuo barometru, pagal kurį ir vertinsime Masačiusetso valstijos klubo progresą. Pergalė prieš LeBrono Jameso kariauną taptų Danny Ainge'o sprendimų vainikavimu, tačiau iškritimas nepasiekus konferencijos finalo reikliųjų Bostono sirgalių akyse taptų tikrų tikriausia katastrofa.