Paskutinį mačą Čikagos „Bulls“ gretose 1998-ųjų birželį sužaidusio MJ per beveik jau 20 (!) nuo to laiko prabėgusių metų savo unikaliu talentu, sirenos aidą aplenkiančiais metimais, į žmonijos atmintį įsirėžusiomis pergalėmis ar įtaka viso pasaulio krepšiniui nepavijo joks kitas NBA žaidėjas.
Nors Michaelas į lygą dar grįžo 2001-aisiais ir dvejus metus atstovavo Vašingtono „Wizards“ klubui, kuriame net būdamas 38-40 metų amžiaus pelnė 40, 41 (du kartus), 43, 44, 45 ir 51 tašką, o visą savo atlyginimą, t. y. daugiau nei 2 mln. JAV dolerių, paaukojo Rugsėjo 11-osios aukų artimiesiems, gerbėjai jį iki šiol prisimena ne dėl to.
M. Jordanas – tai pirmiausia 23-iasis numeris ant „Bulls“ marškinėlių. Tai – žmogus, iškėlęs NBA populiarumą į neregėtas aukštumas. Tai – atletas, stebinęs visus savo fiziniais sugebėjimais, tobulu kūno valdymu bei akrobatinėmis figūromis ore. Tai – sportininkas, susižėręs šešis NBA aukso žiedus ir tiek pat finalų MVP. Tai – kovotojas, kurio akys aikštėje degė kaip tikro buliaus ir iš kurio burnos tarsi iš įsiutusio žvėries alsuojančių nasrų kyšojo liežuvis.
Neabejotinai garsiausias M. Jordano šedevras – taiklus dvitaškis per Bryoną Russellą pačioje šeštųjų 1998 m. NBA superfinalo rungtynių Solt Leik Sityje pabaigoje, padovanojęs „Bulls“ dramatišką pergalę 87:86 prieš Jutos „Jazz“ ir tuo pačiu šeštą čempionų taurę per aštuonis sezonus.
Nors šis momentas visiems laikams tapo tikra NBA klasika ir pasigėrėjimo vertu kadru, puikiai iliustruojančiu bei apibendrinančiu visą fantastišką M. Jordano karjerą, jis galėjo ir, ko gero, turėjo būti tik paprasčiausiai nieko nebelemiantis metimas. Prieš jį švieslentėje privalėjo degti visai kitokie skaičiai, rodantys, kad pergalė – „Jazz“ kišenėje ir viskas spręsis septintame komandų mūšyje Jutoje...
Prasidedančio intriguojančio 2017 m. NBA superfinalo tarp „Golden State Warriors“ ir Klivlando „Cavaliers“ proga portalas DELFI NBA atverčia mažai kam žinomą žiūrimiausio visų laikų lygos finalo kontroversišką puslapį ir pateikia pagrindinių jo dalyvių išgyvenimus, liudijimus bei prisiminimus, nepaliekančius jų ramybėje iki šių dienų.
Paskutinis šokis
1998-ieji legendinei „Bulls“ sudėčiai grėsė būti paskutiniai: po jo baigėsi kone visų pagrindinių žaidėjų, išskyrus Toni Kukočiaus, sutartys su Čikagos komanda – Michaelo Jordano, Scottie Pippeno, Denniso Rodmano, Steve‘o Kerro, Luco Longley,ir net vyriausiojo trenerio Philo Jacksono. Todėl neatsitiktinai pastarasis prieš sezono pradžią savo auklėtiniams išdalino bloknotus su užrašu „Paskutinis šokis“.
Visgi pataikyti į ritmą be traumuoto S. Pippeno „Buliams“ sekėsi sunkiai: po pirmų 15-os rungtynių jų pergalių ir pralaimėjimų balansas buvo vos 8/7. Scottie į čikagiečių sudėtį grįžo 36-ame sezono mače ir „Bulls“ sugebėjo laimėti Rytų konferenciją (62/20), tačiau absoliuti pirma vieta lygoje priklausė Jutos „Jazz“ vyrams, kurie buvo pajėgesni abiejuose tarpusavio mačuose.
Atkrintamąsias penkiskart NBA čempionai pradėjo namuose tik po pratęsimo 96:93 palauždami aštuntą konferencijos komandą Naujojo Džersio „Nets“. Kitas dvi pergales „Bulls“ pasiėmė kiek lengviau, o pusfinalyje 4:1 nugalėjo Šarlotės „Hornets“.
Tačiau Rytų finale Ph. Jacksono kompanijos laukė rimtas čempioniškų nervų ir mentaliteto patikrinimas. Serija su Indianos „Pacers“ iki septynerių rungtynių, o lemiamos „United Center“ arenoje vyko ne pagal šeimininkų scenarijų: jie iškart atsiliko 13 taškų skirtumu (7:20) ir, nors vėliau šį deficitą panaikino, iki ketvirto kėlinio pabaigos likus žaisti kiek daugiau nei 5 min. vis dar vijosi varžovus – 77:79.
Tiesa, kritiniu metu 35-erių metų M. Jordanas užgožė Reggię Millerį, kuris per visą ketvirtą kėlinį nesukrapštė nė taško, ir „Bulls“ dinastija išgyveno 88:83 bei dar kartą žengė į NBA superfinalą.
Ten jų jau geras 10 dienų nekantriai laukė revanšo už praėjusių metų skriaudą trokštantys „Jazz“ krepšininkai, Vakarų konferencijos finale 4:0 nušlavę Los Andželo „Lakers“ ekipą. „Buliai“ atgauti jėgas ir pasirengti lemiamam mūšiui teturėjo dvi dienas ir tai – faktorius, nes būtent šios dvi komandos vyriausios lygoje. Be to, šį kartą namų aikštės pranašumas buvo nebe jų pusėje, tad serijos favoritais visi laiko Jutos valstijos atstovus.
„Mes pasitikime savimi. Manote, aš grįžau į finalą tik tam, kad būčiau jame? Ne, aš čia, kad laimėčiau čempiono žiedą“, – karingai apie savo ketinimus superfinale rėžė Karlas Malone‘as.
„Žinoma, fiziškai esame truputį pavargę, bet mes turime širdis, o jos – nepavargusios“, – išankstinėms prognozėms nepasidavė M. Jordanas.
Penkių taškų teisėjų vagystė
Jau pirma NBA superfinalo dvikova „Delta Center“ arenoje pareikalavo pratęsimo. Jame daugiau jėgų išsaugoję „Jazz“ pradžiugino save ir žiūrovus, laimėjo 88:85 ir atsidūrė priekyje serijoje 1:0.
Taškas į tašką vyko ir antrasis mačas: po Jeffo Hornaceko tritaškio likus žaisti 1 min. 46 sek. – 86:85. Tačiau MJ po Steve‘o Kerro perdavimo pelnė du taškus su pražanga, vėliau realizavo dar kelis baudų metimus ir „Buliai“ išsivežė itin vertingą pergalę 93:88 bei galimybę viską užbaigti Čikagoje, kadangi tuo metu finalo formatas dar buvo 2-3-2 ir artimiausi trys mačai turėjo būti žaidžiami jų tvirtovėje.
„Bulls“ sutraiškė „Jazz“ trečiame mače net 96:54 ir pavertė svečius mažiausiai keturių NBA antirekordų autoriais, ketvirtajame įrodė savo viršų 86:82 ir priartėjo prie jau šešto čempionų titulo. Tačiau švęsti dar buvo anksti: Jerry Sloano kolektyvas su 39 taškus įmetusiu K. Malone‘u priešakyje netikėtai atsitiesė ir išplėšė pergalę 83:81 penktoje akistatoje bei vėl perkėlė seriją į Jutą.
Paštininku vadinamas „Jazz“ lyderis po išsigelbėjimo Čikagoje iškart pareiškė, kad jam patinka jo komandos šansai serijoje, nes vienaip ar kitaip ji baigsis Solt Leik Sityje.
Prasidėjus antram ketvirčiui (28:24) – pirmas skandalingas epizodas. Šeimininkų gynėjas Howardas Eisley smeigė tritaškį likus sekundei iki atakai skirto laiko pabaigos, bet teisėjas Dickas Bavetta nusprendė kitaip. Jam pasirodė, kad metimas buvo atliktas per vėlai, ir jis anuliavo tris brangius „Jazz“ taškus, taip atimdamas iš Jutos komandos prabangą įgyti 7 taškų persvarą.
Mačą transliavusios NBC televizijos komentatoriai po epizodo pakartojimo vienbalsiai tvirtino, kad arbitras akivaizdžiai suklydo.
„Pažiūrėkime, ar kamuolys paliko jo rankas prieš užsidegant nuliams. Viena sekundė... Taip, jie priėmė neteisingą sprendimą“, – konstatavo Bobas Costas.
„Tai – didelis lūžis... Taškai turėjo būti įskaityti, o dabar štai toks įvykių posūkis“, – antrino TV analitiku dirbęs buvęs „Bulls“ strategas Dougas Collinsas.
„Tai – siaubinga, bet aš nenoriu būti išmestas iš rungtynių“, – per pertraukėlę reporteriams piktinosi J. Sloanas, kuris jau prieš tai buvo nubaustas technine pražanga ir nebegalėjo sau leisti užsidirbti antros.
Apvogti „Jazz“ grūmėsi toliau, nors atitrūkti nesugebėjo. Ketvirtame kėlinyje komandos toliau lenktyniavo koja kojon. Likus žaisti mažiau nei 4 min. Ronas Harperis įmetė sudėtingą dvitaškį su sirena ir išlygino rezultatą – 79:79. Tačiau vaizdo įrašas vėl atskleidė teisėjų klaidą ؎ metimas buvo pavėluotas.
„Tai – atakai skirto laiko pažeidimas. Jis neišmetė kamuolio laiku“, – tiesioginiame eteryje teigė Isiah Thomas.
„Jie neteisingai anuliavo H. Eisley tritaškį pirmoje pusėje, o šis metimas dar slidesnis, bet panašu, kad R. Harperis sekundės dalimi pavėlavo. Jeigu jie prašovė ir su šiuo švilpuku, tai – jau penkių taškų skirtumas dėl neteisingų teisėjų sprendimų“, – pritarė B. Costas.
Netrukus Bryonas Russelas sumetė du baudos metimus, o K. Malone‘as pataikė iš sau mėgstamo vidutinio nuotolio ir „Jazz“ buvo arčiau tikslo – 83:79 (likus 2 min. 10 sek.).
Ką visa tai reiškia? Kad jei ne teisėjų liapsusai, šeimininkai tuo metu būtų pirmavę ne 4, o 9 taškais ( 86:77) ir laikę pergalę praktiškai savo rankose. Po Johno Stocktono tolimos bombos likus 41 sek. švieslentė turėjo rodyti ne 86:83 „Jazz“ naudai, o 89:81 ir laiko M. Jordano stebuklams veikiausiai nebeužtektų. Tačiau gavę penkis taškus arbitrų dovanų „Buliai“ pasinaudojo savo šansu: MJ pelnė du greitus taškus, tada perėmė kamuolį iš nugara į krepšį stovėjusio K. Malone‘o ir likus 5 sek. smeigė gražuolį dvitaškį per patiesto B. Russello rankas. „Bulls“ pergalė 87:86 ir šeši M. Jordano pirštai iškelti į viršų, iškalbingiausiai atspindintys jo dominavimo NBA lygoje erą.
Pralaimėjusiems ir jų gerbėjams beliko guostis, kad tas metimas turėjo būti beprasmis, ne auksinis, nes prieš jį „Jazz“ turėjo pirmauti ne vienu, o šešiais taškais – 89:83... Kiti gi dar bandė įžvelgti M. Jordano atsistūmimą ir galbūt pražangą puolime prieš paleidžiant tą auksinį šūvį.
Kontroversiški epizodai – vaizdo įraše nuo 39:30 min. ir 1:41:30 val.:
Atsiprašė už sugadintą superfinalą
Pats M. Jordanas, kuris šeštame superfinalo mače surinko net 45 taškus, po triumfo Jutoje pripažino, kad tai buvo sunkiausia jo karjeroje kelionė link aukso žiedų.
O visai „Jazz“ organizacijai, treneriams ir žaidėjams tai – skaudžiausias pralaimėjimas per visą istoriją. Toks skaudus, kad vyriausiasis treneris J. Sloanas iki šiol nė sykio neperžiūrėjo šeštųjų superfinalo rungtynių vaizdo įrašo.
„Tu gali išprotėti, jei darysi tokius dalykus. Mes nusiminę ir galvojame, kad viskas galėjo pakrypti ir mūsų pusėn. Bet spėju, toks jau tas gyvenimas. Ką tu gali pakeisti? Nieko, tik žiūrėti į priekį“, – tikino jis.
Tiesa, J. Sloanas atskleidė, kad per vieną kito sezono susitikimą prie jo priėjo tas pats teisėjas D. Bavetta ir tarė kelis žodžius apie tai, kas nutiko 98-ųjų superfinale.
„Kiek prisimenu, jis sakė: „Atsiprašau, kad tada padariau kelias klaidas. Sėkmės tau“. Tikriausiai tai ir viskas. O ką jis galėjo dar pasakyti? Juk tai nieko nekeičia. Vyrukas suklydo ir jaučia tai pats. Turi susigyventi su tuo. Aš ir pats esu padaręs klaidų. Daugybę jų“, – į sentimentus nesileido treneris.
„The Salt Lake Tribune“ žurnalistas Dickas Rosetta dieną po NBA sezono finišo išleistame straipsnyje aiškino, kad tikrąją superfinalo baigtį turėjo išspręsti septintas „Jazz“ ir „Bulls“ mačas. Jei tuo metu lyga jau būtų taikiusi ginčytinų epizodų vaizdo peržiūras, serijos rezultatas greičiausiai būtų tapęs lygus – 3:3.
Visgi D. Rosetta išliko gana taktiškas ir prognozavo, kad niekas nebūtų pasikeitę ir septintą dvikovą būtų laimėję „Buliai“ – po dar vieno firminio M. Jordano metimo aidint sirenai.
Tuo metu portalas slcdunk.com netgi surengė lankytojų balsavimą ir klausė, kas būtų laimėjęs lemiamą, septintą, mūšį, jei toks būtų buvęs. 64 procentai pasirinko „Jazz“, tik 36 – „Bulls“, kuriems pirmą kartą istorijoje būtų tekę žaisti septintą superfinalo mačą, tai daryti svečiuose ir dar su ribotais ištekliais – su nugaros skausmų kamuojamu S. Pippenu.
Bet visa tai – jau tik teorijos. Tai, ką visi ryškiai prisimena iki šiol, yra MJ metimas ir „Bulls“ triumfas po jo. Dar galbūt Karlo Malone‘o ir D. Rodmano amerikietiškų imtynių kovą, vykusią netrukus po finalo.
„Girdėjau garsus, bet tai buvo tarsi baltas triukšmas. Tą akimirką negalėjau atskirti vieno garso nuo kito, bet galėjau įvertinti galimybes aikštėje. Pajudėjau į dešinę, nes žinojau, kad iš ten galėsiu atlikti metimą. Kiekvieną kartą, kai reikėjo taškų, aš pasukdavau į dešinę, nebent varžovų gynyba suklysdavo ir atverdavo man laisvą kelią kairėje. Kai tu meti iš dešinės, varžovui pasiekti kamuolį trukdo tavo kūnas.
Neturėjau nė menkiausios intencijos atlikti perdavimą, nes, kai perėmiau kamuolį, tai buvo mano galimybė laimėti arba pralaimėti mačą. Aš būčiau metęs net ir per penkis varžovus. Ironiška, bet prieš metimą aš dar pagalvojau, kad dažnai iš tokios padėties jį atlieku per trumpą. Man užteko laiko pamąstyti net apie tai. Taigi aš pašokau tiesiai, išleidau kamuolį, nusileidau ir palikau ištiestą ranką, nes nenorėjau, kad metimas būtų per trumpas. Neįtikėtina, kad visa tai nutiko per 11 sekundžių, o aš prisimenu kiekvieną detalę“, – stebisi jis pats.
Po šešto NBA titulo per aštuonerius metus iš čempioniškos „Bulls“ sudėties Čikagoje liko tik šeši žaidėjai: T. Kukočius, Billas Wenningtonas, R. Harperis, Dickey Simpkinsas, Randy Brownas ir Rusty LaRue‘as.
Nenuostabu, kad kitus keturis sezonus iš eilės „Buliai“ buvo visiški lygos pastumdėliai, laimėjo atitinkamai vos 13, 17, 15 ir 21 susitikimą bei Rytų konferencijoje užėmė paskutinę, 15-ą, vietą, o NBA be M. Jordano prarado didelę dalį savo identiteto, dvasios, jaudulio, populiarumo, traukos ir žavesio.
Išskirtinėje fotogalerijoje – 6-ųjų rungtynių ir „Bulls“ triumfo akimirkos
