Reguliariojo sezono metu „Knicks“ sirgaliai vėl ėmė tikėtis, jog pastarąjį kartą dar 1973-iais metais NBA čempionų titulą iškovojęs klubas turi realius šansus susigrąžinti praeities šlovę. Gerbėjų bei apžvalgininkų dėliotuose scenarijuose Niujorko ekipa turėjo galimybę pasitikti 2019-20 metų sezoną savo sudėtyje turėdama Keviną Durantą, Kyrie Irvingą ir Zioną Williamsoną ar Anthony Davisą.
Naujokų biržos loterijoje blogiausią rezultatą visoje lygoje (17-65) šiais metais užfiksavęs klubas nukrito iki trečiosios pozicijos, taip prarasdamas bet kokias viltis pasikviesti talentingąjį Zioną. Kalbos apie galimą Daviso persiviliojimą iš Naujojo Orleano suteikiant „Pelicans“ galimybę dar kartą suvienyti Djuko universitete žaidusius Williamsoną ir R. J. Barrettą subliuško po Los Andželo „Lakers“ įvykdytų mainų.
Sunkią Achilo sausgyslės traumą patyręs Durantas ir „Celtics“ palikęs Irvingas iš tiesų savo talentus perkėlė į Niujorko miestą, tačiau pasirinko pastaraisiais metais daug didesnį organizacinį stabilumą pademonstravusį „jaunesnįjį brolį“ – Bruklino „Nets“.
„Knicks“ savininko Jameso Dolano viešai pažadėti galingi veiksmai laisvųjų agentų rinkoje materializavosi toli gražu ne pirmo ryškumo žvaigždžių įsigijimu. Julius Randle'as, Bobby Portisas, Elfridas Paytonas, Taj Gibsonas ir Marcusas Morrisas švelniai tariant neprimena dėl titulo kovoti galinčios komandos branduolio.
Visgi reprezentacinio Niujorko klubo nesėkmės bent iš dalies nenustebino savo komanda jau seniai nusivylusių sirgalių. Tragiškos traumos, sunkiai paaiškinami klubo vadovybės sprendimai ir žaidybinės nesėkmės lydi „Knicks“ jau beveik pusšimtį metų.
Nors kai kurios iš šių pavardžių komandos gerbėjams asocijuojasi ne vien su nesėkmėmis, ryškiausias jų paliktas pėdsakas neretai priverčia purtyti galvą iš nuostabos ar tiesiog užjausti Niujorko krepšinio bendruomenę. O šių šešių žaidėjų indėlis į „Knicks“ istoriją jau niekad neišnyks.
Andrea Bargnani.
2013-ųjų metų vasarą tuometinė „Knicks“ valdyba nusprendė atlikti visą NBA lygą nustebinusius mainus. Vienu iš labiausiai nuviliančių visų laikų pirmųjų naujokų biržų šaukimų laikomas italas Bargnani atvyko į Niujorką už milžinišką išpirką – vienu pirmųjų savo sprendimų po persikėlimo į „Raptors“ Masai Ujiri iš „Knicks“ už europietį išlupo Marcusą Camby, Quentiną Richardsoną, Steve'ą Novaką, du ateities antrojo rato ir vieną pirmojo rato šaukimą.
Nors nė vienas iš minėtųjų krepšininkų Kanadoje nepaliko žymesnio pėdsako, minėtuoju pirmojo rato šaukimo 2016-ais metais „Raptors“ pasirinko austrą Jakobą Poeltlą, vėliau tapusį pirmąjį čempionų titulą Torontui atnešusio Kawhi Leonardo mainų dalimi.
Per paskutinius du sezonus iki „Knicks“ ir „Raptors“ sandorio vos 66 rungtynes sužaidęs Bargnani Niujorke praleido du neypatingus sezonus. Ryškiausiu jo sukurtu epizodu tapo dvikovoje su pralaimėjimus sąmoningai rinkusiais Filadelfijos „76ers“ atliktas bandymas įdėti kamuolį į krepšį, nukeliavęs tiesiai į NBA interneto folkloro puslapius.
Šios situacijos komiškumą užgožia faktas, jog šio epizodo metu Bargnani trūko alkūnės raiščiai ir krepšininkas tame sezone aikšėje daugiau taip ir nepasirodė. Praėjus kiek daugiau nei pusantrų metų italas pamėgino įsitvirtinti „Nets“ komandoje, tačiau po sezono buvo atleistas ir grįžo į gimtąjį Europos žemyną.
Eddy Curry.
Šio 2005-10 metais „Knicks“ rungtyniavusio aukštaūgio pavardė klubo sirgaliams asocijuojasi ir su tragiškais tuometinio generalinio vadybininko Isiah Thomaso sprendimais. Už ketverius metus Čikagos „Bulls“ praleidusį vidurio puolėją Niujorko sprendimų galva Vėjuotojo miesto komandai perleido Jermaine'ą Jacksoną, Mike'ą Sweetney, Tyrusą Thomasą ir ateities šaukimus, kuriais pakviesti Joakimas Noah ir LaMarcusas Aldridge'as.
Tiems laikams milžinišką penkerių metų 45 milijonų JAV dolerių vertės sutartį su „Knicks“ pasirašęs Curry antraisiais Niujorke praleistais metais sužaidė geriausią karjeros sezoną – 19,5 taško ir 7 atkovoti kamuoliai per rungtynes.
Tačiau tai buvo vienintelis jo karjeros didžiausiame JAV mieste periodas, kai krepšininkas neatrodė kaip visiškas nusivylimas. Milžiniškas kontraktas paskatino Curry nustumti krepšinį į antrą planą – po metų nuo minėto sėkmingo sezono jo svoris siekė stulbinančius 170 kilogramų, o antsvorio sukeltos problemos lėmė, jog 2008-10 metais žaidėjas rungtyniavo vos dešimtyje rungtynių, už jas susižerdamas 20 milijonų dolerių.
Jerome'as Jamesas.
Krepšininkų grupavimas pagal abėcėlinę jų pavardžių seką lėmė, jog po vieno Thomaso ryškiai permokėto aukštaūgio galime atsiminti ir kitą tais pačiais metais prie „Knicks“ prisijungusį vidurio puolėją.
Ketveri metai ir 30 milijonų dolerių. Tokį kontraktą Niujorko generalinis vadybininkas pasiūlė 2005-ų metų atkrintamosiose solidžiai pasirodžiusiam tuometiniam Sietlo „SuperSonics“ aukštaūgiui.
29-erių metų sulaukęs krepšininkas atkrintamosiose rinko po 12,5 taško ir 6,8 atkovoto kamuolio. Nors ši statistika ir atrodė pakankamai solidžiai, Jamesas niekada nebuvo užfiksavęs nieko panašaus per penkis iki tol NBA praleistus sezonus.
Atvykęs į „Knicks“ vidurio puolėjas grįžo prie anksčiau fiksuotų rezultatų ir debiutiniame sezone rinko vos po 3 taškus ir 2 atkovotus kamuolius per rungtynes, vidutiniškai aikštėje praleisdamas vos 9 minutes.
Kaip ir Curry, pelningą sutartį pasirašęs Jamesas išsyk atvyko į klubą būdamas apgailėtinos sportinės formos, o 2006-ų sausį buvo suspenduotas už „atvykimą į treniruotę jai nepasiruošus“. Nors 30 milijonų šiandieniniame NBA kontekste neatrodo kaip milžiniška suma, anuomet klubų algų biudžetai buvo daugiau nei dvigubai mažesni, nei 2018-19 metų pirmenybėse.
Bernardas Kingas.
Skirtingai nei trys pirmieji šiame sąraše paminėti krepšininkai, Kingas atvykęs į Niujorką klubo lūkesčius pateisino su kaupu. 1973-iais su veteranų kupina sudėtimi NBA žiedus iškovoję „Knicks“ per artimiausius devynerius metus į atkrintamąsias pateko tik keturis kartus ir nė karto nesugebėjo mesti rimtesnio iššūkio Rytų konferencijos favoritams.
1982-ais prie komandos prisijungęs lengvasis krašto puolėjas ryškiai sužibėjo antraisiais savo Niujorke praleistais metais – 26,3 taško ir 5,1 atkovoto kamuolio per rungtynes. Dar įspūdingiau žaidėjas atrodė atkrintamosiose varžybose, kuriose „Knicks“ sensacingai palaužė Detroito „Pistons“, o Kingas šioje serijoje pasižymėjo stulbinančiu 42,6 taško rezultatyvumo vidurkiu.
Negana to, jauna „Knicks“ komanda sugebėjo mesti rimtą iššūkį absoliutiems lygos favoritams Bostono „Celtics“ ir nusileido Larry Birdo vedamai kompanijai tik septintose konferencijos pusfinalio rungtynėse. Po daugiau nei dešimtmečio pertraukos Niujorko klubas puoselėjo rimtas ambicijas kitąmet kautis dėl čempionų žiedų.
Legendinio Hubie Browno vedamą komandą 1984-85 metų pirmenybėse ėmė persekioti traumos, tačiau Niujorko karaliumi tituluotas Kingas priėmė šį iššūkį – jo vidutiniškai per rungtynes rinkti 32,9 taško tais metais tapo geriausiu lygos rezultatu.
Artėjant reguliariojo sezono pabaigai, kovo 23-ią dieną, rungtynėse su Kanzas Sičio „Kings“ Niujorko viltims atėjo galas. Bandydamas blokuoti Reggie Theuso metimą Kingas nesėkmingai nusileido ant parketo ir patyrė kraupią traumą – puolėjui trūko kelio raiščiai ir kelio girnelė bei lūžo vienas iš kaulų.
Tiems laikams neįtikėtinai atsigavęs krepšininkas 1990-91 metų sezone fiksavo 28,4 taško, 5 atkovotų kamuolių ir 4,6 rezultatyvaus perdavimo vidurkius. Tačiau „Knicks“ sirgaliai tuo galėjo džiaugtis tik iš šalies – 1987-ais Kingas persikėlė į Vašingtono „Bullets“ ekipą.
Stephonas Marbury.
Viena kontroversiškiausių tūkstantmečių sandūros NBA asmenybių į gimtojo miesto „Knicks“ atvyko 2004-ais metais. Nepaisant to, jog Niujorko klubas tapo jau ketvirtąja Marbury karjeros stotele per aštuonis lygoje praleistus metus, iki sugrįžimo namo įžaidėjas buvo spėjęs du kartus pakliūti į Visų žvaigždžių rungtynes bei simbolinius geriausių žaidėjų penketukus.
Vos atvykęs į Niujorką Marbury ėmė konfliktuoti su vyriausiuoju treneriu Larry Brownu, kiek anksčiau turėjusiu nesutarimų su kitu rezultatyvumu garsėjusiu gynėju Allenu Iversonu. Matydamas pašlijusią situaciją jau ne kartą minėtas generalinis vadybininkas Thomasas nusprendė atleisti strategą ir į jo vietą paskyrė... pats save.
Toks žingsnis tapo tikra katastrofa – nuolat riejęsi treneris ir žaidėjas galiausiai ėmėsi demonstruoti vienas kitam savo įtaką. Kai strategas nusprendė, jog Marbury nuo šiol kils nuo atsarginių žaidėjų suolelio, įžaidėjas atsakė paskelbdamas, jog artimiausiu metu jam bus padaryta čiurnos operacija, dėl kurios jis negalės rungtyniauti visą likusį sezoną.
Niujorko žiniasklaidai pradėjus stipriai kritikuoti „Starbury“ save vadinusį žaidėją, jo bėdos tapo nevaldomomis. Nepasiturinčiom šeimom skirtą vos 15 JAV dolerių kainos sportinę liniją pristatęs žaidėjas susidūrė su likusios rinkos pasipriešinimu, o šiame įvykių sūkuryje Anapilin iškeliavo jo tėvas. Palūžęs Marbury išgyveno stiprią depresiją ir pasidalino vienu keisčiausių video įrašų per visą NBA istoriją:
Niujorko sirgaliai tikėjosi, jog į savo gimtąjį miestą grįžusi lygos žvaigždė prikels „Knicks“ ir sugrąžins klubą į šlovingus praeities laikus. Kokios mintys turėjo suktis jų galvose stebint kaip superžvaigžde tapti turėjęs krepšininkas sėdi vienas namuose ir valgo vazeliną?
Charlesas Oakley.
Grėsmingasis buvęs „Knicks“ sunkusis krašto puolėjas, sudaręs milžiniška fizine jėga pasižymėjusią priekinės linijos duetą su Patricku Ewingu, į šį sąrašą pakliuvo ne dėl savo žaidimo. Ir net ne dėl savo veiksmų už aikštės ribų.
Oakley pavardė šiandien klubo sirgaliams kelia atsiminimus apie pasidygėjimą keliančius klubo savininko Jameso Dolano išsišokimus. Vieno nemėgstamiausių žmonių visame Niujorke „žygdarbiai“ kalba patys už save.
Tiek „Knicks“ klubą, tiek legendinę „Madison Square Garden“ areną valdantis Dolanas savo veikimo principais primena diktatorių. Spaudos konferencijose nepatogius klausimus užduodantys ar kritiką spaudoje išsakantys žurnalistai sulaukia vienos ir tos pačios savininko bausmės – jiems tiesiog uždraudžiama lankytis jam priklausančioje arenoje.
Tą patį savininkas daro ir su kandžias replikas jam rungtynių metu išsakančiais sirgaliais, dažniausiai elementariai prašančiais Dolano parduoti komandą kitam (-iems) savininkui (-ams). Tačiau prieš kiek daugiau nei dvejus metus įvykęs incidentas tapo galios siekimo daromos įtakos liguistumui iliustracija:
Klubo rekordų knygoje pagal visą eilę statistinių rodiklių tik Ewingui nusileidžiantis Oakley buvo papuoštas antrankiais ir be ceremonijų ištrenktas iš „Madison Square Garden“ arenos. Neoficiali šio incidento priežastis? Vos pora eilių už buvusio krepšininko sėdėjs savininkas Dolanas pajuto grėsmę savo saugumui.
Net ir sėkmingiausios pastarojo trisdešimtmečio „Knicks“ mini-eros neapsiėjo be klubo sirgalių širdis iš naujo apsipilti krauju kas kartą primenančių epizodų.
Hakeemo Olajuwono blokas čempionų titulą išplėšti galėjusiam Johno Starkso tritaškiui 1995-ų metų NBA finalo šeštose rungtynėse. To paties Starkso pasirodymas lemiamame septintame serijos mūšyje (2/18 met.). Keturi iš eilės Michaelo Jordano vedamų Čikagos „Bulls“ blokai Charleso Smitho lemiamiems metimams iš po krepšio Rytų konferencijos finale. Amar'e Stoudemire'o ir Allano Houstono astronominiai kontraktai. Carmelo Anthony mainai likus mažiau nei pusmečiui iki jo tapimo laisvuoju agentu – sąrašas iš tiesų atrodo begalinis.
Prie jo galime pridėti ir 2019-ųjų metų vasarą, kurios metu „Knicks“ faktiškai nepasisekė viskas, kas galėjo nepasisekti. Nuo pastarojo klubo titulo pradėjo 46-eri metai. Ar didžiausias JAV miestas, besigirantis turįs „garsiausią pasaulio krepšinio areną“, pratęs šią seriją iki pusšimčio?
